Išoriniai informacijos šaltiniai
Ištrauka
Tyrimo aktualumas. Finansinių ir kitų išteklių stoka skatina skolinimosi poreikio augimą. Kreditavimas yra neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos dalis, be kurios daugelis ekonominių subjektų sunkiai įsivaizduoja veiklos vykdymą. Tačiau kredito išdavimas tampa vis sudėtingesnis procesas dėl jo sukeliamų rizikų. Nors su šiomis rizikomis susidurti gali beveik kiekviena įmonė, skolinanti lėšas ar parduodanti prekes su mokėjimo atidėjimu, tačiau visgi labiausiai tai veikia finansinių paslaugų įmones. Kadangi kreditavimas yra viena iš pagrindinių komercinių bankų veiklos krypčių, jiems itin svarbu įvertinti savo kliento mokumą.
Bankai kliento kreditingumo vertinimui skiria vis didesnį dėmesį. Įvertinti kredito gavėjo mokumą tik jo paties pateikiama informacija nėra patikima. Dėl šios priežasties vis didesnę svarbą įgauna iš išorinių šaltinių gauta informacija. Todėl finansinės institucijos, draudimo kompanijos vis dažniau naudojasi su kredito gavėju nesusijusių privačių (CreditInfo) bei valstybinių institucijų (VMI, SODRA, JAR ir pan) pateikiama informacija, kuri paprastai yra nešališka ir kur kas patikimesnė.
Kredito istorija susideda iš dviejų pagrindinių dalių – finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos. Teigiama kredito istorija naudinga abiems paskolos sandorio šalims. Paskolos davėjui padeda lengviau įvertinti paskolos gavėjo finansinę situaciją ir paprasčiau priimti sprendimą dėl paskolos išdavimo, o pastarąjam –gauti palankesnes paskolos sąlygas. Nes rizikingesniems klientams paskolos paprastai išduodamos didesnėmis palūkanomis nei mažiau rizikingiems.
Išorinių šaltinių informacija gali atspindėti ne tik tiesioginę jos ankstesnių įsipareigojimų vykdymo statistiką, tačiau ir požiūrį į tam tikrus veiklos aspektus, atsakingumą ir pan. Nors pagrindinis kreditoriaus tikslas yra įvertinti būtent mokumą, tačiau kartais ir kiti neigiami bruožai gali būti kaip įspėjamasis ženklas apie galimas rizikas.
Nors papildomas kreditingumo vertinimas naudojant išorinius informacijos šaltinius neretai reikalauja papildomų investicijų, tačiau patikimos informacijos gavimas iš trečiųjų šalių gali apsaugoti nuo netinkamų sprendimų išduodant kreditus ir galimų didelių nuostolių ateityje.
Tyrimo problema. Kokie išoriniai informacijos šaltiniai daro įtaką kreditinigumo vertinimui?
Tyrimo objektas. Išoriniai informacijos šaltiniai.
Tyrimo tikslas. Įvertinti išorinių informacijos šaltinių svarbą kreditingumo vertinimui
Tyrimo uždaviniai:
- Apibūdinti išorinių informacijos šaltinių naudojimo poreikį fininasiniame sektoriuje.
- Palyginti pagrindines Lietuvoje naudojamų išorinių informacijos šaltinių rūšis.
- Įvertinti išorinių informacijos šaltinių privalumus ir trūkumus.
Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje aprašomas išorinių informacijos šaltinių poreikis ir jų svarba finansiniame sektoriuje. Antrojoje dalyje pateikiami išorinių informacijos šaltinių teoriniai aspektai – pateikiami pagrindiniai Lietuvos finansinių institucijų naudojami išoriniai šaltiniai, jų teikiama informacija. Pateikiami esminiai šių šaltinių privalumai bei trūkumai.
Turinys
- TURINYS2
- PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS3
- LENTELIŲ SĄRAŠAS4
- ĮVADAS5
- 1. IŠORINIŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SVARBA FINANSINIAME SEKTORIUJE7
- 2. IŠORINIŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ TEORINIAI ASPEKTAI10
- 2.1. Išorinių informacijos šaltinių rūšys10
- 2.1.1. Valstybiniai išoriniai informacijos šaltiniai10
- 2.1.2. Privatūs informacijos šaltiniai14
- 2.1.3. Papildomi informacijos šaltiniai16
- 2.2. Išorinių informacijos šaltinių privalumai ir trūkumai17
- IŠVADOS21
- LITERATŪROS SĄRAŠAS22
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Geg 21, 2015
- Publikuotas
- 2015 m.
- Apimtis
- 22 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų