Sveikatą žalojanti elgsena

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata, tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste - tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. Nors sveikata šiandieniniame pasaulyje yra laikoma viena iš didžiausių vertybių, tačiau vertybe ji tampa tada, kai jos yra netenkama. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis mūsų sveikatą procentaliai įtakoja: 10 % - medicina ir jos pasiekimai, 20 % - paveldimumas, 20 % - gyvenamoji aplinka, 50% - gyvenimo būdas. Šiuo atveju matyti, kad didžiausią dalis mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų pačių. Svarbu paminėti, kad kiekvienas asmuo pasižymi individualia, jam būdinga sveikatos elgsena, kuri gali būti: sveikatą stiprinanti, sveikatą palaikanti, sveikatą žalojanti. Sveikatą žalojanti (rizikinga) elgsena laikomas elgesys, kai nepaisant akivaizdžios žalos organizmui asmuo vistiek nevengia sveikatos rizikos veiksnių arba priešingai - intensyviai juos vartoja. Tokiais tradiciniai sveikatai kenkiančiais veiksniais laikomi alkoholis, rūkymas, narkotikai, nesveikas maistas [Kalėdienė R., 1999] Asmens pasirengimas propaguoti sveikatą stiprinančia elgseną priklauso nuo jo pasirengimo kaitai. Natūralus keitimasis vyksta, kai aplinkoje ėsitvirtina tam tikri elgesio modeliai ar standartai, kurių asmuo nesąmoningai ima laikytis. Tokiu pavyzdžiu gali būti liesų maisto produktų vartojimas. Nuolat gaudamas informaciją apie riebių maisto produktų žalą, o liesų naudą žmogus gali pats nepastebėti, kaip rinkdamasis parduotuvėje nesąmoningai pirmenybę suteiks liesesniems maisto produktams. Planuotas keitimasis neretai susijęs su vykstančiais neigiamais sveikatos pokyčiaisc- pvz. antsvorį turinčiam asmeniui tampa sunku judėti, todėl jis suplanuoja, kad nuo kito pirmadienio stengsis kontroliuoti svorį ir laikysis specialios dietos. Nevykstantis keitimasis arba (ne)pasirengimas kaitai vyksta kai asmuo gali ir norėtų keistis, tačiau yra tam tikros aplinkybės, kurios nepalaiko priimtų sprendimų. Tokiu pavyzdžiu gali būti asmens noras gyventi sveikoje aplinkoje, kai jo šeimos nariai atsisako mesti rūkyti (Šveikauskas V., 2008). Vokietijos mokslininkai nacių valdymo metu buvo pirmieji, kurie rado ryšį tarp rūkymo ir ligų. Nors „įtarimų“ dėl poveikio sveikatai kilo XIX a. pradžioje Anglijos karaliui Jokūbui I, išleidusiam smerkiantį tabako rūkymą įsaką, kuriame buvo teigiama, kad jis kenkia smegenims ir plaučiams, maža to, jau XVIII a. britų šalių medikai nustatė nemažai sąsajų tarp vėžio ir rūkymo, tik 1929 m. Vokietijoje buvo paskelbti pirmieji statistiniai rūkymo ir vėžio sąsajos įrodymai