Cheminio ginklo Baltijos jūros dugne pavojai

Argumentuotas tekstas, parašytas rementis straipsnių “V.Adamkus: cheminis ginklas Baltijos

jūroje kelia grėsmę visam regionui“ (2008 m. spalio 2 d.) iš http://www.delfi.lt/archive/ article.php?id=18742620

NPP: Rusijai ir Vokietijai 2005 m. rugsėjo menesį paskelbus apie savo planus per Baltijos jūrą tiesti dujotiekį, prisiminta, kad po Antrojo pasaulinio karo jūros dugne paskandinta apie 40 tūkst. t. vokiečių cheminės amunicijos, turinčios apie 13 tūkst. t nuodingų medžiagų.1 Iš jos apie 2 tūkst. t , turinčios 1 tūkst. t kovinių nuodingųjų medžiagų - ir 129 km 710 m (70 jūrmylių) atstumu į vakarus nuo Klaipėdos, 130 m gylyje 1200 kv. km plote.1 Praėjus 60 – čiai metų po cheminio ginklo palaidojimo laukiama padarinių. Be to, Rusijai ir Vokietijai pristačius dujotiekio tiesimo planą, tapo aišku, kad jis bus tiesiamas ir per cheminių ginklų kapinyną. Tai sukels pavojų Baltijos jūros ekosistemai bei visam jos regionui, ypač, jeigu bus paliesti pusę amžiaus jūros dugne dūlantys cheminiai ginklai.3 Taip cheminis ginklas tampa vis aktualesne tarptautinės bendruomenės problema. Šio argumentuoto teksto tikslas – išsiaiškinti ar tikrai cheminis ginklas Baltijos jūros dugne tokį pavojų ir ant kiek tas pavojus rimtas.

T: Cheminis ginklas esantis Baltijos jūros dugne kelia grėsmę Baltijos jūros ekosistemai, visam jos regionui ir jo gamtai, gyventojų sveikatai ir saugumui.

A1: Baltijos gelmėse palaidotų nuodingųjų medžiagų kiekis sudaro šešis kartus didesnę nei mirtina dozę viskam, kas gyva jos pakrantėse. Didžiausia tų medžiagų dalis - ipritas - dichlordietilo sulfidas, dar vadinamas garstyčių dujomis, sukurtas 20-ojo amžiaus pradžioje kaip masinio naikinimo ginklas, itin toksiškas lieka ilgus dešimtmečius. Ipritas pavojingas ir sąveikaudamas su jūros vandeniu. Kanados mokslininkų duomenimis, mišinys, susidaręs dėl iprito hidrolizės, išlaiko toksines savybes kelis dešimtmečius. Esant didesnei nei 14 laipsnių šilumos temperatūrai, ipritas pradeda garuoti. Tokiu būdu susidaro mirtinai pavojingos dujos. Todėl blogiausia, kai cheminis ginklas yra iškeliamas į paviršių. Antro pagal kiekį chemikalo - liuizito - savybės panašios kaip iprito, bet toji medžiaga dar ir organinis arsenas, taigi praktiškai visi jos transformacijos produktai ekologiškai pavojingi. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Jūrinės aplinkos laboratorijoje Monake nustatyta, kad arseno koncentracija Baltijos jūros dugno nuosėdose svyruoja nuo 4 mg/kg (beveik norma) Suomijos įlankoje iki 320 mg/kg Botnijos įlankoje. Ir ipritas, ir liuizitas beveik netirpsta vandenyje, už jį sunkesnės, tad ištekėjusios iš nuskandintų talpyklų jūros dugne sudaro nuodingas balas. Tačiau ipritas ir liuizitas labai gerai tirpsta naftos produktuose bei alyvoje - šiomis medžiagomis Baltijos jūra itin užteršta. Naftos dėmės kaip kempinė sugeria ipritą bei liuizitą ir tą nuodingąjį įdarą išnešioja visur.