Skaitmeniniai žemėlapiai

Sparčiausias informacinių technologijų žengimas geografijos link prasidėjo prieš keletą dešimtmečių ir tęsiasi iki šiol, apimdamas vis platesnes veiklos sritis. To pasekoje maždaug 1960 metais kompiuterinė technika pradėta sparčiai diegti įvairiose gyvenimo srityse [3, 7].

Tekstiniai duomenys pradėti skaitmeninti, kuriami skaitmeniniai archyvai – duomenų bazės. Informacijai valdyti atsiranda naujos technologijos – duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS). Taip pat atsirado pirmosios kompiuterinės grafikos priemonės (CAD - Computer Aided Design), kuriomis galima kurti grafinius vaizdus (žemėlapius, brėžinius), juos saugoti ir spausdinti [1, 5].

Vystantis kompiuterinei ir programinei įrangai, atsirado poreikis sujungti šias viena kitą papildančias technologijas – DBVS ir CAD. Tokiu būdu apie 1970 metus sukuriama nauja – GIS technologija, kurios spartus vystymasis prasidėjo 9 – ame dešimtmetyje [5].

Geografinė informacinė sistema susieja duomenis ne tik su tradiciniais geografinės analizės metodais, bet ir naujomis analizės ir modeliavimo priemonėmis.

Skaitmeniniai žemėlapiai, apie kuriuos šiame darbe ir kalbėsime, gali turėti CAD arba GIS sistemoms būdingų bruožų.

Skaitmeniniai žemėlapiai orientuoti į CAD sistemas, naudojamas vizualiai teritorijos peržiūrai ekrane, spauzdinimui kaip pagrindas atliekant skaitmeninį projektavimą. Į GIS sistemas orientuoti skaitmeniniai žemėlapiai papildomai teikia informacijos erdvinei analizei, atributinėms užklausoms, sąsajai su registrais [6, 7].

Šio darbo tikslas – apibūdinti kas tai yra skaitmeniniai žemėlapiai ir kam jie naudojami.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, išsikelti šie uždaviniai:

1. Susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis.

2.Apibūdinti, kaip sudaromi skaitmeniniai žemėlapiai ir kur jie naudojami.

3.Aptarti skaitmeninių žemėlapių geoobjektus.

4.Įvertinti skaitmeninio žemėlapio kokybę bei galimas klaidas.