Kūrybiški sapnai

Kaip ir miegas, sapnai užima svarbią žmogaus gyvenimo dalį. Begalės sapnų pavyzdžių esama kultūroje ar medijoje, jais dalijamasi pokalbių metu ir pan. Kadangi sapnas – individuali kiekvieno žmogaus patirtis, yra gan sudėtinga nustatyti universalų sapno apibrėžimą. Tai padaryti sunku iš dalies dėl to, kad sapnus tyrinėja ne viena mokslinė sritis – psichologinė, medicininė, literatūrinė, filosofinė, fiziologinė ir t.t. (Moorcroft, 2013). Psichologijoje sapną galima apibrėžti kaip vaizdų, apmąstymų ir emocijų seką miegančio žmogaus galvoje, kuriai būdingas nenuoseklumas, haliucinaciniai vaizdai ir nenuoseklumas (Myers, 2008). Sapnai taip pat galėtų būti apibrėžiami, kaip psichiniai patyrimai REM miego metu, kurie turi siužetą, susideda iš ryškių vaizdinių, dažnai yra keisti, ir sapnuotojo miego metu yra suvokiami kaip realybė (Antrobus, cit. iš Moffit & Kramer, 1993).

Neretas sapnus sieja su pranašystėmis, pasisekimais ar nuopoliais karjeroje bei gyvenime ir t.t. Nors sapnai yra neatsiejama dažno individo gyvenimo patirtis, kasdieniškoje Vakarų kultūroje nėra priimta šį fenomeną laikyti rimtu dalyku, galinčiu kažką pasakyti apie sapnuotoją. Nepaisant to, sapnų pasaulyje gimė begalė idėjų, kurios, vėliau perkeltos į realybę, pakeitė žmonių gyvenimus. Sapnų dėka gimė Rene Descartes dualizmo filosofija, taip Mohandas Ghandi‘s pradėjo savąją taikaus protesto strategiją, Frederick‘as Banting‘as išrado insuliną, Elias Howe sukonstravo siuvimo mašiną, o Lyndon‘as Johnson‘as 1968-aisiais pasitraukė iš prezidento rinkimų (Weiten, 2010). Ankstesniais laikais sapnai kasdieniame gyvenime užėmė svarbesnę vietą – jais buvo vadovaujamasi norint nuspėti ateitį, žmogaus likimą, sapnai buvo net naujai kylančių miestų ar karų priežastis. Taipogi sapnas senovėje kai kuriose kultūrose laikytas dievų siunčiama žinute. Vienoje geriausiai žinomų lietuviškų legendų apie sostinės Vilniaus įkūrimą taip pat dominuoja sapno tema – didysis kunigaikštis Gediminas, susapnavęs ant aukšto kalno kaukiantį vilką, savo sapną papasakojo kriviui Lizdeikai, kuris kunigaikščiui atskleidė susapnuotos pranašystės esmę: Gedimino matytoje vietoje iškils miestas, apie kurį garsas sklis po visą pasaulį. Taigi, galima daryti prielaidą, jog tokie sapnai, kurių dėka iškilo miestai ar gimė išradimai parodo, jog miegant atsiskleidžia neįprastas individo kūrybiškumas.