Leukemija

Darbo tikslas yra išanalizuoti leukemijos rūšis, simptomus, diagnostiką bei gydymo galimybes.

1. Susipažinti su leukemijos klasifikacija bei paplitimu.
2. Sužinoti leukemijos etiologiją ir patogenezę.
3. Susipažinti su leukemijos rūšimis: ūmine mieloidine leukemija, ūmine limfoblastine leukemija, lėtine limfocitine leukemija.
4. Susipažinti su leukemijos eiga, atskleisti ligai būdingą kliniką.
5. Išsiaiškinti leukemijos diagnostikos metodus.
6. Sužinoti apie leukemijos gydymo perspektyvas.
7. Parengti rekomendacijas sergančių vaikų tėvams.

Leukemija arba leukozė yra kaulų čiulpuose esančių kraujodaros ląstelių vėžys. Žmonės šią ligą vadina dar paprasčiau – kraujo vėžys. Ligos pavadinimas leukemija kilęs iš graikų kalbos žodžių leukos, reiškiančio baltas, ir haima, reiškiančio kraujas. Pagal morfologinius ir klinikinius požymius leukemija panaši į kitus piktybinius navikus. Jai būdinga pakitusi ląstelių struktūra ir forma bei neperstojamas dalijimasis. Manoma, kad leukemija prasideda nuo vienos pakitusios ląstelės. Tam tikri genai (protoonkogenai) kontroliuoja ląstelės dalijimąsi, brendimą ir mirtį. Jeigu dėl kurių nors priežasčių šie genai pakinta arba yra pažeidžiami, pakinta ir pati ląstelė. Išgyvenusi tokia nenormali ląstelė gali nekontroliuojamai dalytis, tapti atspari žūčiai ir sukelti leukemiją. Sergant leukemija navikinės ląstelės iš kaulų čiulpų nuolat patenka į kraujotaką. Piktybinės ląstelės gali kauptis limfiniuose mazguose, kaulų čiulpuose, blužnyje, rečiau – kepenyse, galvos bei nugaros smegenyse, ir sukelti šių organų tinimą. Pagal tai, kurios baltosios kraujo ląstelės pažeidžiamos, leukemija skirstoma į keletą rūšių. Nuo leukemijos rūšies priklauso ligos prognozė bei gydymo taktika. [5]