Kineziterapijos efektyvumas, esant rotatorių manžetės pažeidimams

Peties sąnarys yra judriausias žmogaus kūno sąnarys, kuris turi didžiausią traumų riziką. Peties skausmas paveikia 16 – 21 proc. žmonių populiacijos. L. Olley ir A. Car‘o (2008) duomenimis, skausmą patiria net 20 proc. žmonių vyresnių nei 70 metų [1].

Dažniausiai pasitaikančios peties skausmo ir silpnumo priežastys - degeneracinės ir uždegiminės patologijos, tokie kaip artritai, tendinitai, bursitai, sustingęs petys (sąauginis kapsulitas), rotatorių manžetės sutrikimai [1]. Taip pat žmogaus kūne peties sąnarys yra pažeidžiamas įvairiomis galimomis traumomis, nes šis sąnarys turi aukštą judesių laipsnį [6].

Skausmas ir nejudrumas petyje – liga, kuri paveikia 40–80 metų žmonių grupę [1]. Dauguma judesių amplitudžių priklauso nuo peties sąnario, todėl, sutrikus anatominių struktūrų, sudarančių šį sąnarį, funkcijai ar sandarai, išsiderina pečių juostos biomechanika [5].

Sustingusio peties sąnario pagrindinė priežastis yra penktąjį gyvenimo dešimtmetį pasireiškianti idiopatinė liga sustingęs petys. Uždegimo procesas apima aplink sąnarį esančius audinius: sausgysles ir jų prisitvirtinimo vietas, raiščius, antkaulį, tepalinius maišelius, raumenis [1].

Peties sąauginis kapsulitas – pakankamai dažnai pasitaikanti patologija, bendroje populiacijoje šis susirgimas užima 2 – 5% [2].

Taip pat dažnai pasitaikantis pažeidimas yra peties sąnario išnirimai. Šio pažeidimo tipui ir sunkumui turi įtakos paciento amžius, pažeidimo mechanizmas ir traumos sunkumas. Vyresnio amžiaus pacientams peties sąnario išnirimas yra susijęs su rotatorių manžetės raumenų įplyšimai [3].

Rotatorių manžetės sutrikimai taip pat yra stebimi pacientams, kuriems yra įvairus peties sąnario nestabilumas bei esant mikrotraumoms [4].

Diagnozuoti sutrikimą ir gydyti peties sąnarį yra labai sunku dėl jo struktūros ir funkcijos sudėtingumo. Skausmas ir judesio sutrikimai glaudžiai tarpusavyje susiję [1]. Ligoniui galima padėti tik tuo atveju, jei pavyks nustatyti sutrikimo vietą ir pašalinti ligos priežastį [2].

Literatūroje yra plačiai išnagrinėtas kineziterapijos efektyvumas, esant įvairiems pečių lanko pažeidimams. Esant sustingusio peties sąnario simptomui, individualios kineziterapijos procedūros buvo reikšmingai veiksmingesnės už grupines mažinant tiriamųjų peties sąnario skausmą, didinant pažeistos rankos plaštakos suspaudimo jėgą bei gerinant tiriamųjų savarankiškumą kasdienėje veikloje. Individualios kineziterapijos procedūros nebuvo veiksmingesnės už grupines didinat žasto judesių amplitudes [1].

Taip pat esant sąauginiam kapsulitui, kineziterapijos efektyvumas yra teigiamas. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,001) padidėjo tiriamosios grupės pacientų peties sąnario paslankumas ir jėga lyginant su kontrolinės grupės pacientais. Pacientų savarankiškumas kasdieniame gyvenime vertinant Oksfordo klausimynu abiejose grupėse padidėjo po 2 kartus. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,001) peties sąnario skausmo intensyvumo mažėjimas, vertinant VAS skale, tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline [2].

Kadangi nėra plačiai išnagrinėtas kineziterapijos efektyvumas, esant pirminiam rotatorių manžetės pažeidimamui, todėl iškyla mokslinė problema ištirti pacientus, turinčius šį peties lanko pažeidimą.

Hipotezė: Kineziterapijos programa turės įtakos peties sąnario judesių amplitudės, raumenų jėgos bei skausmo variacijų pokyčiams, esant rotatorių manžetės pažeidimams.

Tyrimo objektas: Kineziterapijos programos efektyvumas esant rotatorių manžetės pažeidimams.

Tyrimo subjektas: Žmonės su rotatorių manžetės pažeidimais.

Tyrimo tikslas: Ištirti kineziterapijos efektyvumą esant rotatorių manžetės pažeidimams.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti kineziterapijos efektyvumą peties sąnario amplitudei.
2. Nustatyti raumenų jėgos ir žasto apimties pokyčius.
3. Įvertinti skausmo pokyčius taikant kineziterapijos programą.