Lietuvos Respublikos kariuomenės karo medicinos tarnyba 1991-2006 metais

72 psl. / 15000 žod.

Ištrauka

Karo medicinos tarnyba kaip struktūrinė kariuomenės dalis atsirado XVIII a., kai atsirado reguliariosios kariuomenės. Tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės daliniuose jau buvo po gydytoją (felčerio etatas).

Karo medicinos tarnyba ėmė kurtis ir plėtotis politiškai ir ekonomiškai pranašesnėse šalyse, kur kariavimas buvo ekonomikos dalis, jos pajamų šaltinis. Anksčiau valstybės kariaudavo kas 20-25 metai, tada, kai išaugdavo nauja karta, tinkanti karui. Tačiau, atsiradus poreikiui kariauti dažniau, buvo ieškoma būdų, kaip performuoti kariuomenės fizines galias daug greičiau. Karių gydymas laiku buvo vienas tokių būdų. Aišku, tai atitiko ir taikaus meto poreikius, kažkas turėjo rūpintis, gaminti, statyti bei kurti dvasines vertybes.

Lietuvos Respublikos karo medicinos tarnybos įkūrimo data laikoma 1918 m. gruodžio 4 d. Tądien ministro pirmininko įsakymo krašto apsaugai Nr. 3 dr. Vladas Nagevičius buvo paskirtas eiti karo medicinos (sanitarijos) skyriaus vedėjo pareigas. Tarpukario Lietuvos karo medicinos tarnybos žinioje buvo Kauno karo ligoninė, Alytaus karo ligoninė ir dvi karinės sanatorijos[1]. Ambulatorijos veikė įgulose. Vykstant pokario pasipriešinimo kovoms, buvo sunku organizuoti partizanų medicininį aprūpinimą. Trūko personalo bei medicininių priemonių.

Šiuolaikinę karo mediciną pradėjome kurti iš naujo, neturėdami nei tradicijų, nei patirties. Tik keletas gydytojų buvo etatiniai karininkai. Kiti, baigę civilines aukštąsias medicinos mokyklas, turėjo tik atsargos karininko pažymėjimus. Reikėjo kurti sistemą, sugebančią teikti visapusišką medicinos pagalbą besikuriančiai kariuomenei. Tuo metu karo medicina nebuvo prioritetinė sritis, nes reikėjo spręsti pačias elementariausias besikuriančios kariuomenės problemas.

Tarpukario Lietuvos karo sanitarijos tarnybos formavimąsi ir 1918 m. pab. – 1934 m. laikotarpio veiklą ištyrė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto studentė Odeta Liudvikauskaitė 2004 metais istorijos bakalauro darbe “Karo sanitarijos tarnyba 1918 m. pabaigoje-1934 m.”[2]. Autorė objektyviai įvertino tarnybos veiklą tiek karo, tiek ir taikos metu. Aiškinosi, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtas Sanitarijos skyrius, vykdęs tolimesnius Karo sanitarijos tarnybos organizavimo darbus, apžvelgė šios institucijos pavadinimus ir struktūrinę kaitą bei kt. klausimus. Todėl mes savo darbu bandysime pratęsti šios tarnybos istorijos tyrimus, analizuosime tarnybos atkūrimo 1991 metais priežastis, aptarsime tikslus bei veiklos etapus, struktūrą, apžvelgsime organizavimo darbus bei kai kuriuos kitus klausimus.

Po ilgo okupacijos laikotarpio 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomybės valstybės atkūrimo aktą. Tada svarbiausia buvo nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti valstybės suverenumą. Nepriklausomą valstybę reikėjo pradėti kurti iš naujo. Šalyje tuo metu dar veikė okupacinės valstybės institucijos. Vienas iš svarbiausių darbų buvo pasiekti, kad iš Lietuvos teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė Sovietų Sąjungos kariuomenė ir sukurta Lietuvos kariuomenė.

1990 metais buvo pradėta formuoti krašto apsauga. Kiekvieno lietuvio atmintyje bei širdyje išliks Sovietų Sąjungos agresiją, kurią patyrėme 1991 m. sausį, kuomet SSRS ginkluotosios pajėgos Vilniuje ir kitose šalies vietovėse jėga užėmė svarbiausius šalies objektus. Šie tragiški įvykiai ir paskatino spartesnį krašto apsaugos formavimą. Todėl neabejotinai buvo svarbūs ir karo medicinos tarnybos atkūrimo darbai.

Nors Karo medicinos tarnybos sąvoka atsirado tik nuo 1998 metų[3], mes kaip bendrinį terminą pasirenkame Karo medicinos tarnybos sąvoką.

Lietuvos istoriografijoje apie atkurtos Karo medicinos tarnybos (toliau – KMT) kūrimo pradžią nėra išleista daug publikacijų, todėl darbas pagrindinai parašytas remiantis archyviniais dokumentais, saugomais KMT archyve, taip pat oficialiais Krašto apsaugos departamento (toliau – KAD) bei Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM), Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentais. Vertingos informacijos apie KMT veiklą pavyko rasti KAM leidžiamame žurnale “Karys“ bei žurnale “Lietuvos sveikata“.

Mokslinės literatūros, nagrinėjančios KMT veiklą nuo 1991 metų, beveik nėra. Daug svarbios ir naudingos informacijos publikuojama Krašto apsaugos sistemos atkūrimo istorijos tyrinėjimams skirtoje konferencijos “Lietuvos krašto apsaugos sistemos atkūrimas” pranešimų medžiagoje[4], kuri buvo išleista 2000 metais 10 metų Lietuvos kariuomenės jubiliejaus proga. Vienas iš konferencijos pranešėjų plk. ltn., buvęs KMT viršininkas Leonardas Bakaitis, aptarė KMT atkūrimą 1991 metais. Prasidėjusią Lietuvos karo medicinos plėtrą atkuriamuoju laikotarpiu jis suskirstė į 3 etapus, kuriuos išsamiai aptarė, nurodydamas kiekvieno iš šių etapų pagrindinius ypatumus. Reformos, vykusius KMT, turėjo tam tikras pasekmes, kurios nulėmė tolimesnę KMT veiklą ir funkcijas. Taip pat iš publikuotų darbų reikėtų paminėti 2005 m. balandžio 22 d. konferencijos “Krašto apsaugai – 15 metų” medžiagą[5]. Šis pranešimų rinkinys buvo išleistas minint 15 metų sukaktį, kai buvo įkurtas KAD, davęs pradžią visai šių dienų Lietuvos krašto apsaugos sistemai. Rinkinyje buvo publikuoti ats.plk. Jono Gečo, ats.plk.ltn. Virginijaus Česnulevičiaus, brig.gen. Česlovo Andriškevičiaus, ambasadoriaus Lino Linkevičiaus ir kitų žymių žmonių atsiminimai. Jie prisiminė Lietuvos kariuomenės atkūrimą 1990-1992 metais, apžvelgė pasienio apsaugos tarnybos atkūrimą, sausumos (lauko) kariuomenės atkūrimo pradžią, Lietuvos kariuomenės vado institucijos atkūrimą, Krašto apsaugos sistemos modernizaciją ir plėtrą 1997-2000 metais, įvertino tarptautinius projektus ir jų reikšmę krašto apsaugos sistemai. 2006 m. rugsėjo 12-13 dienomis Kaune vyko VIII tarptautinė karo medicinos konferencija. Šios konferencijos pranešimų santraukos buvo išleistos atskira knygele “Medicininės paramos ypatumai šiuolaikinėse karinėse operacijoje”[6]. Savo pranešimus visuomenei pristatė ne tik KMT, bet ir Lietuvos karo akademijos, Radiacinės saugos centro, Vilniaus universiteto atstovai, taip pat svečiai iš Čekijos, Rumunijos, JAV, Armėnijos. Buvo gvildenamos tokios temos, kaip: medicininė parama misijose, psichologinė parama tarptautinių operacijų metu; karių mokymas, rengimas, sveikatos priežiūra; karių atranka, ekspertizė; karių ilgalaikis stebėjimas, gydymo aspektai.

Mokslinio žurnalo “Karo archyvas”[7] XIX tome dr. Gintautas Surgailis straipsnyje “Krašto apsaugos departamentas ir jo veikla 1990-1991 m.” apžvelgė nors ir trumpą, bet garbingą Krašto apsaugos departamento istoriją.

Pagrindinius šaltinius, kuriuos naudojome šiame darbe, galime suskirstyti į: 1) publikuotus; 2) nepublikuotus; 3) prisiminimus.

Pirmajai kategorijai yra priskiriami KAD generalinio direktoriaus įsakymai[8] nuo 1990 iki 1991 metų, kuriais buvo remiamasi atkuriant KMT veiklos pradžią. Taip pat Krašto apsaugos ministro įsakymai[9] nuo 1991 m. spalio 14 d. iki 1992 m. birželio 30 d., kuriais buvo tvirtinami medicininės struktūros KAM padaliniuose, Krašto apsaugos sistemos medicininis aptarnavimas, medicinos tarnybos reorganizavimas bei sanitarinė ir priešepideminė priežiūra

aptarnavimas, medicinos tarnybos reorganizavimas bei sanitarinė ir priešepideminė priežiūra KAM padaliniuose.

Rašomam darbui taip pat naudingos medžiagos radome KAM informaciniuose leidiniuose „Krašto apsauga 2002“, „Krašto apsauga 2003“, „Krašto apsauga 2004“. Šių leidinių publikacijose aptariami įvairūs KMT veiklos aspektai, gydytojų bei civilių dalyvavimas taikos palaikymo misijose, kituose įvairiuose tarptautiniuose projektuose bei mokymuose. Taip pat skelbiami krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nagrinėjamas integracijos į NATO procesas, pateikiami publicistiniai straipsniai.

Negalime nepaminėti prieškario metais vieno iš populiariausių periodinių leidinių „Karys“[10]. Žurnale spausdinamos publikacijos apie kovose gintą Tėvynės laisvę, kariuomenės aktualijas, santykius su visuomene, svarbiausias pratybas, karinių sporto šakų varžybas, supažindinama su Lietuvos kariuomenės kasdienybe, karių laisvalaikiu, pomėgiais, pasirengimą integracijai į NATO ir kt.

Antrosios kategorijos šaltiniams priskiriami 1991-2001 metų laikotarpio Lietuvos kariuomenės vadų, Krašto apsaugos ministrų, KMT vadų įsakymai, jais patvirtintos tvarkos, nuostatai, struktūros, kuriais buvo reglamentuojamos KMT veiklos kryptys, funkcijos, plėtra, organizaciniai ir visuomeniniai klausimai. Šie dokumentai yra saugomi KMT archyve. Taip naujausi 2005-2006 metų KMT įsakymai ir tvarkos, kuriais dabar vadovaujamasi tarnyboje.

Trečiosios kategorijos šaltiniams priskiriami prisiminimai žmonių, kurie dirbo ar tebedirba KMT.

Darbo chronologinės ribos apima 1991 – 2006 metų laikotarpį. 1991 metų data simbolizuoja KMT kūrimosi pradžią. Darbas apima 15 metų laikotarpį ir užbaigiamas 2006 metais.

Šio darbo pagrindinis objektas - KMT, o tikslas – kaip po ilgo 1940-1990 metų okupacijos laikotarpio iš naujo kūrėsi, formavosi ir veikė tarnyba. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

- aptarti KMT įkūrimą, kūrimosi priežastis, paskirtį, problemas ir aplinką;

- apžvelti KMT plėtrą po įkūrimo įvairiais laikotarpiais;

- analizuoti KMT plėtros reformų priežastis, tikslus ir veiklos etapus;

- aptarti karių sveikatos priežiūros aspektus bei Karo medicinos ekspertų komisijų veiklą;

- aptarti KMT karo medikų dalyvavimą tarptautinėse humanitarinėse operacijose, kurių metu buvo teikiama humanitarinė pagalba, gelbėjimas nelaimių atveju bei žmogaus teisių apsauga;

- apžvelti KMT kultūrinę, visuomeninę bei sportinę veiklą.

Darbe naudojamas aprašomasis metodas. Specifinis, apibendrinimų vengiančios šaltinių medžiagos pobūdis sąlygojo ir analitinio metodo panaudojimą. Rašant darbą buvo apklausti žmonės, taikant pusiau standartizuotą pokalbio būdą. Parengus klausimyną (žr.: Priedą nr. ) buvo apklausti žmonės, kurie savo atsiminimais leido labiau pažinti KMT istoriją bei įsigilinti į šios tarnybos kasdienybę.

Darbą sudaro įvadas, penki dėstymo skyriai ir išvados. Pirmieji trys dėstymo skyriai atitinkamai apėmė KMT plėtros etapus. Pirmąjame dėstymo skyriuje aptarsime KMT įkūrimą 1991 metais ir pirmuosius veiklos metus. Šiame skyriuje yra išskirti keturi poskyriai, iš kurių antrasis poskyris dar suskirstytas į keturis smulkesnius skyrelius. Bandysime detaliai aptarti KMT kūrimosi priežastis, paskirtį, problemas, aplinką bei struktūrą. Taip pat šioje dalyje apžvelgsime Centrinės Krašto apsaugos karinės medicinos ekspertizės komisijos, sanitarinės-higieninės ir priešepideminės kontrolės komisijų, Stomatologijos kabinetų ir karių reabilitacijos įstaigos veiklą. Taip pat kelių reikšmingų KMT Medicininės mantos tiekimo centro bei Medicinos tarnybos personalo paruošimo centro veiklos. Antrame dėstymo skyriuje aptarsime Karo medicinos plėtrą nuo 1994 iki 1997 metų vidurio. Toliau aptarsime pagrindines KMT reformos priežastyi, tolimesnius tikslus ir veiklos etapus; Karo ligoninės veiklą bei sanitarinę-higieninę ir priešepideminę kontrolę KAM. Taip pat apžvelgsime karo medikų dalyvavimą BALTBAT-e. Trečiasis dėstymo skyrius susideda iš keturių poskyrių. Toliau analizuosime KMT reformos priežastis 1997 metais, kurios nulėmė tolimesnę Tarnybos plėtrą, nepamirštant tikslų ir veiklos etapų. Taip pat tęsime pažintį su Karo medicinos mokymo centro veikla, karių sveikatos priežiūros bei Karo medicinos ekspertizės komisijos darbo ypatumais po 1997 metų reformų. Nepamiršime paminėti mūsų karo medikų tolimesnio sėkmingo dalyvavimo humanitarinėse tarptautinėse operacijose. Ketvirtajame darbo skyriuje aptarsime Karo medicinos tarnybos uniformo ženkus ir simboliką. Penktajame aptariame KMT santykius su visuomene, jos dalyvavimą kultūrinėje bei sportinėje veikloje iki pat 2006 metų. Darbo pabaigoje pateiksime išvadas.

Rašydami ši darbą, išnagrinėjome tik nedidelę dalį viso KMT veiklos etapų bei struktūrinių padalinių. Dėl šaltinių ir literatūros trūkumo bei ribotos darbo apimties, neaptarėme ir kitų KMT struktūrinių padalinių veiklos. Pvz.: iki narystės NATO Lietuvos kariuomenės logistikos sistema buvo formuojama teritorinei gynybai ir tik ribotoms aprūpinimo operacijoms ir transportavimo funkcijoms vykdyti. Vėliau šiai valdybai buvo pavaldi ir KMT. Apie tolimesnę KMT Logistikos kuopos veiklą darbe neaptarta. Taip pat mažai darbe aptarėme sėkmingą KMT dalyvavimą daugelyje tarptautinių pratybų ir kitų renginių kartu su NATO valstybėmis. Dar viena problema, su kuria susidūrėme, rašant darbą, buvo ta, kad jog beveik visi KMT dokumentai iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. buvo sunaikinti, greičiausiai sudeginti. Tuo metu Maskvoje vyko pučas, todėl buvo baiminamasi, jog dokumentai gali pateikti į priešo rankas. KMT buvo vienintelė tarnyba, kurios beveik visi dokumentai iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., buvo sunaikinti[11] (žr. Priedą nr. ). Taip pat dėl informacijos trūkumo pavyko apklausti tik keletą dirbusių ar tebedirbančių KMT žmonių. Vieni dėl asmeninių, kiti dėl neįvardintų priežasčių nenorėjo pasidalinti savo atsiminimais apie KMT. Tikimės, kad ateities kartos pratęs šios tarnybos veiklos bei kitų struktūrinių padalinių tolimesnius tyrinėjimus.

[1] G. Berkevičius, Karo medicinos raida, Karys, 2000, nr. 4, p. 24 - 25.

2 O. Liudvikauskaitė, Karo sanitarijos tarnyba 1918 m. pabaigoje – 1934 m., Kaunas, 2004.

[3] 1998-05-07 KA ministro Įsk. 488, Dėl KMT reorganizavimo, KMTA, b.1, l. 17-18.

[4] L. Bakaitis, Karo medicinos tarnybos atkūrimas, Konferencijos “Lietuvos krašto apsaugos sistemos atkūrimas” medžiaga, Vilnius, 2000, p. 157 - 171.

[5] Krašto apsaugai – 15 metų, 2005 m. balandžio 22 d. konferencijos medžiaga, Vilnius, 2005.

[6] VIII Tarptautinės karo medicines konferencijos “Medicininės paramos ypatumai šiuolaikinėse karinėse operacijose” medžiaga, Kaunas, 2006.

[7] G. Surgailis, Krašto apsaugos departamentas ir jo veikla 1990-1991 m., Karo archyvas, Vilnius, 2004, t. 19.

[8] Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymai 1990-1991, Vilnius, 2003.

[9] Krašto apsaugos ministerijos įsakymai 1991, Vilnius, 2004, t. 1.

[10] Žurnalas “Karys” įsteigtas 1919 metais. J leidyba buvo nutrūkusi pirmaisiais sovietiniais okupacijos metais, Lietuvoje vėl buvo mėgintas atgaivinti 1941-1944 metais. Po II pasaulinio karo žurnalas pradėtas leisti Jungtinėse Amerikos Valstijose į Vakarus pasitraukus atsargos karių lėšomis, remiant tautiečių visuomeninėms organizacijoms. 1991 metais vėl atgaivintas ir pradėtas leisti Lietuvoje.

[11] A. Ulbienės 2006-12-10 pasakojimas.


Turinys

  • 1. Įvadas
  • 2. Karo medicinos tarnybos įkūrimas ir pirmieji veiklos metai
  • 2.1. Kūrimosi priežastys, paskirtis, problemos ir aplinka
  • 2.2. Karo medicinos tarnybos struktūra
  • 2.2.1. Centrinė Krašto apsaugos medicinos ekspertizės komisijos
  • 2.2.2. Sanitarinės-higieninės ir priešepideminės kontrolės komisijos
  • 2.2.3. Stomatologijos kabinetai
  • 2.2.4. Druskininkų reabilitacijos centras „Agila“
  • 2.3. Medicininės mantos tiekimo centras
  • 2.4. Medicinos tarnybos personalo paruošimo centras
  • 3. Karo medicinos tarnybos plėtra 1994 – 1997 m. viduryje
  • 3.1. pagrindinės reformos priežastys, tikslai ir veiklos etapai
  • 3.1.1. Centrinė Krašto apsaugos medicinos ekspertizės komisijos
  • 3.2. Karo medikų dalyvavimas BALTBAT-e…………………………………………….
  • 3.3. Karo ligoninės veikla
  • 4. Karo medicinos tarnybos plėtra nuo 1997 metų
  • 4.1. Pagrindinės reformos priežastys, tikslai ir veiklos etapai
  • 4.1.1. Karių sveikatos priežiūros ypatumai
  • 4.1.2. Karinio dalinio medicinos kabineto veikla
  • 4.1.3. Karinio dalinio medicinos punkto veikla
  • 4.1.4. Įgulos ambulatorijos veikla
  • 4.1.5. Karo medicinos mokymo centras
  • 4.2. Krašto apsaugos medicinos ekspertizės komisija
  • 4.3. Karo medicinos mokymo centras
  • 4.4. Karo medicinos tarnyba tarptautinėse karinėse operacijose
  • 5. Karo medicinos tarnybos uniformos ženklai ir simbolika
  • 6. Karo medicinos tarnybos kultūrinė bei sportinė veikla, ryšys su visuomene
  • 7. Išvados
  • Priedai
  • Santrumpos
  • Šaltinių ir literatūros sąrašas
  • Santrauka anglų kalba (summary)

Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Istorija
Kaina
€13.35
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 20, 2016
Apimtis
72 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Rusija Pirmojo pasaulinio karo metais

Istorija Prezentacija ewana
Darbas apima Rusijos politinę (revoliucijos, perversmai, valdžios struktūros ir jų pokyčiai), ekonominę ir karinę padėtį pirmojo pasaulinio karo metais (1914 -1918 m.)

Lietuva Pirmojo Pasaulinio karo metais

Istorija Prezentacija evitkus
Karo pradžia ir pokyčiai Lietuvoje karo metais Kaizerinė Lietuvos okupacija Visuomeninė politinė lietuvių veikla karo pradžioje ir valstybingumo siekiai Lietuvos valstybingumo atkūrimo pastangos...

LR kariuomenės karo medicinos tarnyba 1991 – 2006

Istorija Diplominis darbas 2009 m. rasa13
Karo medicinos tarnyba kaip struktūrinė kariuomenės dalis atsirado XVIII a., kai atsirado reguliariosios kariuomenės. Tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės daliniuose jau buvo...