Kūrybinių industrijų klasifikavimas: kriterijai ir rodikliai

Kūrybinių industrijų bendrųjų gamybos apimčių augimas sąlygojo, kad pastaruoju metu kūrybos ekonomika virto viena iš prioritetinių sričių išsivysčiusiose šalyse. Šio sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje taip pat sparčiai didėja. Kūrybinės industrijos yra „savitas ekonomikos sektorius, pasižymintis labai didele ekonominių veiklų diversifikacija, išskirtiniu poreikiu intelektiniam kapitalui bei panaudojanti žinias pridėtinės vertės kūrimui“ [Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, 2011, 8 p; 41]. Kūrybinės industrijos, kuriose susijungia ir persidengia menas, kultūra, verslas ir technologijos, sparčiai plečiasi pasauliniu mastu. Teigiama, kad tai - veržlių bei stiprių ekonomikos centrų ateitis. Kaip teigia Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija [2011, 6 p; 41], kūrybinės industrijos turi didelį potencialą užtikrinti ekonomikos augimą, naujų darbo vietų augimą, kultūrinės – socialinės aplinkos gerinimą, kūrybiškumas ir kultūra skatina turinio vartojimą, ugdo kultūrinę įvairovę. Be to, šis sektorius šalims „padeda pagerinti tarptautinį konkurencingumą, kadangi suteikia galimybę eksportuojamai produkcijai sukurti didesnę pridėtinę vertę, sukuria naują vartojimo prasmę“ Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, 2011, 8 p; 41]. Tai rodo, kad kūrybinės industrijos kaip mokslinių tyrinėjimų objektas išlieka aktualus ir dabartiniu laiku.

Kūrybinių industrijų ypatumai gana plačiai nagrinėti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų. Lietuvoje kūrybinių industrijų problemas tyrė bei analizavo R.Makselis [2004; 2007; 2011; 2014], G.Mažeikis [2006; 2015], R.Levickaitė [2010; 2011], V.Pruskus [2010], J.Černevičiūtė [2011], E.Martinaitytė, R.Kregždaitė [2013], I.Luobikienė [2013], T.Kačerauskas [2013; 2014], R.Bartkutė [2014], J.Černevičiūtė, R.Strazdas [2014] ir kiti. Kūrybinių industrijų klasifikacijos probleminius aspektus akcentavo P.Bielskienė [2006], G.Mažeikis [2006], R.Laužiekienė [2008], J.Černevičiūtė [2011], R.Levickaitė [2011], Ž.Jančoras ir kt. [2014], T.Kačerauskas [2014], R.Bartkutė [2014] ir kiti.

Tuo tarpu kūrybinių industrijų klasifikavimo kriterijai ir rodikliai mokslinėje literatūroje nėra plačiai analizuoti: S.Roodhouse [2006], J.Potts ir S.Cunningham [2008], M.Biggs ir D.Buchler [2008], H.Yi‐Fen ir kt. [2009], K. Müller ir kt. [2009] bei kiti. Tai rodo, kad mokslinių tyrimų nagrinėjančių išskirtinai kūrybinių industrijų klasifikavimo kriterijus ir indikatorius nėra daug, todėl šis bakalauro darbas laikytinas aktualiu bei moksliškai nauju.

Bakalauro darbo tikslas yra, atsižvelgiant į kūrybinių industrijų klasifikavimo kriterijus ir rodiklius, pateikti kūrybinių industrijų klasifikavimo modelį.

Šio bakalauro darbo objektas yra kūrybinės industrijos.

Siekiant įgyvendinti bakalauro darbo tikslą, šiame moksliniame darbe keliami sekantys uždaviniai:

1. Atskleisti kūrybinių industrijų sampratą;
2. Išanalizuoti kūrybinių industrijų klasifikacijos kriterijų ir rodiklių ypatumus;
3. Pateikti kūrybinių industrijų klasifikacijos modelį.

Bakalauro darbe naudojami sekantys moksliniai metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, metaanalizės metodas, sisteminis metodas, kritinis-analitinis metodas, palyginimas, apibendrinimas

Bakalauro darbo struktūra. Šį baigiamąjį bakalauro darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, dvi dėstomosios-tiriamosios dalys, išvados ir pasiūlymai bei naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.