Interneto televizijos plėtra Lietuvoje: TV3 ir DELFI atvejų analizė

Su kiekviena diena vis labiau nyksta tradicinių žiniasklaidos priemonių ribos. Tokie žodžiai kaip „televizija“, „internetas“, „spauda“ ar „radijas“ kartu sąveikauja ir liejasi į vieną sąvoką, nusakančią vartotojų bendravimo ir naujienų vartojimo įpročius. Šiuo metu galime matyti, jog televizijos daugiausia investuoja į portalų išvaizdą, jų funkcionalumą, įvaizdį ir populiarinimą. Internetinė televizija Lietuvoje sparčiai populiarėja. Būtent šis procesas analizuojamas bakalauriniame darbe. 

Bakalaurinio darbo objektas – Lietuvos gyventojų internetinių televizijų žiūrėjimo įpročiai.

Šio bakalaurinio darbo tikslas – apžvelgti dabartines internetines televizijas ir jų veikimo strategijas bei atskleisti internetinių televizijų žiūrimumo įsigalėjimą rinkoje tarp kitų žiniasklaidos priemonių.

Darbo teorinėje dalyje siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:

Apžvelgti televizijos internete sampratą bei vietą žurnalistikoje, jos vartojimo potencialą pasaulyje ir Lietuvoje.

Apžvelgti internetinės televizijos Lietuvoje atsiradimą, jos veikimo principus, raiškos formas ir dabartinę situaciją.

Apžvelgti internetinės televizijos profesionalumo aspektą, aptariant kritikuojamus klausimus, įvardijant šios žurnalistikos rūšies privalumus bei trūkumus.

Rengiant teorinę dalį remtasi Tachmasibo Dadaševo, Sauliaus Paukščio „Naujojo šimtmečio televizijos horizontai“ (2011), Darcy Gerbarg „Television Goes Digital“ (2009), Žyginto Pečiulio „Iki ir po televizijos“ (2007), Jeffrey Sconce „Television after TV: Essays on a Medium in Transition“ (2004), Elizabeth Evans „Transmedia Television. Audiences. New Media and Daily Life“ (2013). Taip pat naudoti įvairių televizijos ir interneto paslaugų tyrimai, tokie kaip TNS LT „Interneto naudotojų tyrimas“ (2014), BBC „Public Service in an Online World“ (2003), YouMe „Online Video and Television Viewing Attitudes and Behaviors“ (2011), GEMIUS „Mėnesis interneto TV tyrimas“ (2015), Internet Usage Statistics „The Internet Big Picture. World Internet Users and Population Stats“ (2014) ir kiti. Šiuose tyrimuose apžvelgiami pasaulio bei Lietuvos gyventojų įprastos ir internetinės televizijos žiūrėjimo įpročiai, interneto vartojimo tendencijos ir jų poreikiai.

Darbo praktinei daliai kelti šie uždaviniai:

Išanalizuoti gyventojų internetinės televizijos žiūrėjimo įpročius ir jų kaitą nuo 2012 iki 2015 metų.

Nustatyti šių dviejų žiniasklaidos priemonių kiekvieno mėnesio vaizdo turinio pubūdį, naujas laidas, transliacijas ir kitus veiksnius, dariusius įtaką bet kokiems mėnesio reitingų pokyčiams.

Rengiant praktinę darbo dalį atlikta ketverių metų lyginamoji internetinių televizijų TV3 PLAY ir DELFI TV turinio analizė, atskleidžianti žiūrovų vartojimo priežastis, jų požiūrį į atitinkamą vaizdo turinį, tiesiogines transliacijas ir unikalias laidas. Tyrimo procesas iš viso susidėjo iš keturių etapų. Pirmiausia atlikta bendra keturių internetinių televizijų 2011-2015 metų reitingų apžvalga. Tuomet detalizuotai, kas mėnesį, atlikta lyginamoji DELFI TV ir TV3 PLAY 2012-2015 metų turinio analizė, įvertinta šių žiniasklaidos priemonių turinio įtaka reitingų pokyčiams,  atsižvelgta į konkurentų turinio pokyčius, įvardintos žiūrimumo ir populiarumo priežastys.

Taip pat atliktas kokybinių interviu ciklas su internetinių televizijų redaktoriais: LRYTAS TV redaktore Kristina Ciparyte, DELFI TV redaktoriumi Gyčiu Oganausku ir TV3 PLAY   redaktoriumi Tomu Šakausku. Interviu su žiniasklaidos atstovais aptariami internetinių televizijų Lietuvoje vaidmuo, darbo specifika, naujosios žurnalistikos rūšies pranašumai ir reikšmė ateityje.

Mūsų darbas aktualus, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje televizijos išgyvena naujojo šimtmečio technologijų iššauktą persikėlimą į internetą. 2014 metų gruodžio 31 dienos „InternetWorldStats“ duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi 2, 4 milijono gyventojų, o tai yra  82,1 % Lietuvos populiacijos. 1, 4 milijono gyventojų naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, kuriame dažniausia ir sužino visas naujienas, jei specialiai nesilanko naujienų portaluose. Kokybišką turinį žmonės pradeda žiūrėti nepriklausomai nuo platformos – televizijos, interneto ar mobiliojo telefono.

Lietuvoje sudarytos puikios sąlygos internetinės televizijos plėtrai. Pagal kasmetinę asociacijos „FTTH Council Europe“ ataskaitą, šeštus metus iš eilės Lietuva išlaiko lyderės pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio interneto tinklo skvarbą, pasaulyje ji užima aštuntą vietą. Per 2014 metus šviesolaidinio interneto naudotojų skaičius Lietuvoje pasiekė 34,6 procento. Tai yra iki šiol geriausias rezultatas tarp 39 Europos šalių, kuriose 2014 metų pabaigoje buvo atliktas tyrimas.

Be to, 2016 metų pradžioje „Omnitel“ pirmoji Baltijos šalyse ir viena pirmųjų pasaulyje įdiegė naujausią šviesolaidinio greičio mobilųjį interneto ryšį 4.5G / LTE Advanced Pro. Realiai veikiančiame tinkle „Omnitel“ pademonstravo 750 Mb/s siekiančią duomenų atsisiuntimo spartą. Tai esminis žingsnis pakeliui į 5G ryšį, kai pirmą kartą mobiliojo ryšio sparta prilyginta šviesolaidinio interneto spartai realiai veikiančiame tinkle. Tai rodo, kad jau netolimoje ateityje esminių skirtumų tarp šių technologijų nebejausime. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, „Omnitel“ siūlo plačiausią 4G ryšį Lietuvoje, kuris dengia 85 proc. Lietuvos teritorijos ir yra prieinamas daugiau nei 96 procentams Lietuvos gyventojų. „Omnitel“ klientai taip pat naudojasi ir spartesniu 4G+ ryšiu bei praėjusiais metais didžiuosiuose miestuose įjungtu 4G++ ryšiu, kuriame atsisiuntimo sparta siekia iki 375 Mb/s.

Šis darbas taip pat aktualus, nes apžvelgia Lietuvos internetinės televizijos auditorijos kūrimąsi, turinio ir rinkos specifikas. Tyrime apžvelgti duomenys lyginami su pasaulyje transliuojamų internetinių televizijų kūrimosi sparta ir turinio pobūdžiu.

Mokslinio tyrimo problema – kokie yra gyventojų internetinės televizijos žiūrėjimo įpročiai ir jų kaita 2012-1015 metais?

Išvadose išsamiai pateikiama tyrime apžvelgta internetinių televizijų turinio pobūdžio kaita nuo 2012 iki 2015 metų ir esminiai pokyčiai, lėmę vis naujų internetinių televizijų atsiradimą bei populiarėjimą Lietuvoje.