Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyvūnams tolimesnės pasekmės

          19 a. pabaigoje atradus K. Rentgenui rentgeno spindulius ir Ž. Bekereliui urano radioaktyvumą, žmonija įžengė į atominę erą. Jau greitai 1902m. buvo paskelbtas pirmas pranešimas apie odos vėžį, kurį sukėlė jonizuojančioji spinduliuotė.

          1905 m. birželio 6 d. Nobelio premijos įteikimo proga P. Kiuri sakė „galima tik įsivaizduoti, kad nusikaltėlių rankose radis gali tapti labai pavojingu ir todėl kyla klausimas ar tolimesnis radioaktyvumo tyrimas bus naudingas žmonijai, ar žmonija pakankamai subrendo, kad galėtų naudotis tik jo tiekiama nauda“.

          1924 – 1931 m. pasirodė pranešimai apie skalių piešėjų susirgimą osteosarkoma ir smegenų piktybiniais navikais nuo radžio, kurio buvo dažų sudėtyje.

          1945 m. buvo susprogdintos atominės bombos Hirosimoje ir Nagasakyje. 1950 – 1960 m. TSRS ir JAV atliko eilę eksperimentinių atominių sprogdinimų. Greitai po to buvo pradėta skelbti informacija apie tolimesnes jonizuojančiosios spinduliuotės veikimo pasekmes.

          Epidemiologiniai tyrimai apšvitintų japonų ligonių po spindulinės teapijos, pvz. sergančių ankiloziniu spondilitu ar tuberkulioze, dėl dažnos fluorografijos parodė, kad šiose apšvitintųjų grupėse padidėjo piktybinių navikų dažnis ir mirtingumas nuo jų.

          Žmonių apšvita galima ne tik karinių konfliktų arba medicininių tyrimų metu. Daug žmonių gali būti apšvitinta avarijų atominėse elektrinėse metu. Kaip parodė Černobylio AE avarijos patirtis, avarijos pasekmių likvidatoriams ir gyventojams, nors jie ir nebuvo apšvitinti didelėmis apšvitos dozėmis, pastaruoju metu pasireiškė įvairūs susirgimai (Bасиленко, 2002; UNSCEAR, 2000; [32]), todėl labai aktuali problema yra įvertinti tolimesnes jonizuojančiosios spinduliuotės veikimo pasekmes, jų priklausomybę nuo apšvitos tipo, trukmės, galingumo, organizmo amžiaus ir kitų faktorių.

1.1. Darbo tikslas

          Apžvelgi literatūroje pateiktus duomenis apie tolimesnes apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote pasekmes gyvūnams ir šių pasekmių priklausomybę nuo įvairių faktorių.

1.2. Uždaviniai

          Atliekant literatūros šaltinių analizę buvo sprendžiami sekantys uždaviniai:

1. Įvertinti išoriškai apšvitintų gyvūnų gyvenimo trukmės sumažėjimo priklausomybę nuo apšvitos dozių, jų frakcionavimo, apšvitos laiko, spinduliuotės kokybės ir gyvūnų amžiaus.
2. Įvertinti inkorporuotų radionuklidų poveikį gyvūnų gyvenimo trukmei.

3. Aprašyti hormezės reiškinį.

4. Išnagrinėti nenavikinių ir navikinių apšvitos tolimesnių pasekmių išsivystymo dėsningumus išorinės ir vidinės apšvitos atvejais bei galimybę modifikuoti  jonizuojančiosios spinduliuotės veikimą.