Bendroji chirurgija. Judėjimo modulis. Konspektas. Antras kursas

1. Ligonio tyrimo ypatumai esant traumoms

1. Iš esmės tyrimo principai nesiskiria, tik galbūt pasunkėja esant tam tikroms traumoms.2. Neretai ligoniai būna be sąmonės, lokalūs požymiai dažnai neatspindi realaus sužalojimo. 3. Dažnai matomi dideli defektai, lūžiai iš pradžių rodo sunkų sužalojimą, bet nematomi sužalojimai gali būti pavojingesni (pažeisti parenchimianiai organai, hematomos, vidinės hemoragijos). a) nedidelius išorinius traumos požymius gali lydėti pavojingi multisisteminiai pažeidimai; b) galimi dideli minkštųjų audinių, kaulų sužalojimai, šalia jų – pavojingi sužalojimai.4. Trauminio ligonio tyrimas ir gydymas vyksta tuo pačiu metu. 5. Labai svarbu šoką, anemiją ir toksikozę nustatyti nedelsiant. 6. Būtina laikytis diagnostikos ir gydymo sekos: 1. surenkam anamnezę (nuo alerginių reakcijų vaistams, ligonio nusiskundimų iki traumos atsiradimo priežasties, skausmingumo...)2. įvertinam kvėpavimo takų, kraujagyslių būklę, audinių perfuziją. tai dar vadinama ABC3. ieškome ar nėra gyvybei pavojingų vitalinių funkcijų sutrikimų4. pakartotinai įvertinama ligonio būklė 5. patikslinama pagalbos apimtis.

Specifiniai traumų ypatumai: 1. traumos mechanizmo žinojimo svarba, tai leidžia mums nustatyti galimus sužalojimus ( numatyti tuos sužalojimus ir pažeidimus, kurių plika akimi nematome). Tai leidžia laiku suteikti tinkamą medicininę pagalbą. Geras mechanizmo žinojimas padeda tiksliai ieškoti požymių, kadangi: • Sužalojimai gali būti sunkesni už manytus. • Svarbu įtarti galimus sužalojimus. pvz:akceleracijos - deceleracijos mechanizmas dažniausiai būdingas transporto traumoms, kritimams iš didelio aukščio. • Matomi sužalojimai kontakto vietoje ;• Žymesnius sužalojimus sukelia inercinė plėšianti jėga, kuomet sunkūs organai staiga sustoja arba pajuda dėl smūgio. Jie traumatizuojami, galimi plyšimai (inktų, kepenų, blužnies, ar net atšoka aortos lankas, plonųjų žarnų plyšimas, pasaitų pažeidimai.šautinio ar kito penetruojančio sužeidimo mechanizmo žinojimas leidžia taip pat įtarti tam tikrų organų pažeidimus: šovimo kryptis, trajektorija, atstumas, susidariusios žaizdos lokalizacija kūne, jei tai įmanoma sužinoti šovinio tipas, ginklas. (dėl skirtingos trajektorijos galimi skirtingi pažeidimai) 2. Apžiūros specifika: padeda pastebėti galimą traumą ir suteikti adekvačią pagalbą. Svarbu: • ligonio sąmonės būklė. jei sutrikusi reikia įtarti galvos smegenų krūtinės ląstos, trauminį šoką.• svarbi ligonio padėtis, deformacijos, simetriškumas. Funkcijų sutrikimai, krūtinės ląstos ir pilvo sienos judesiai, poodinės kraujosruvos, išorinio ir vidinio kraujavimo požymiai, emfizema, žaizdos, svetimkūniai. Visa tai padeda nustatyti galvos ir nugaros smegenų traumas, kaulų lūžius ir išnirimus, krūtinės ląstos ir pilvo organų sužalojimus. Labai svarbu yra apžiūrėti visą ligonį, kitaip gali pasitaikyti diagnostinės klaidos.

• Audinių perfuzija (temperatūra, pulsas, prisipildymas). Svarbu įvertinti kvėpavimo takų funkciją, cianozę. Jei konstatuojam, kad blyškūs audiniai, blogas kapiliarų prisipildymas, tachikardija, tuomet būna blogas audinių aprūpinimas krauju, audinių ischemija.• Labai svarbu ir nesukelti papildomų traumų. Neliesti svetimkūnių.