Humanitariniai mokslai / Bibliotekininkystė

Matematikos ir mokslo kalba

0 atsiliepimų
Autorius:

Žmonės skaičiuoti išmoko labai seniai. Gebėjimas skaičiuoti nėra tas pats kaip ženklų sistemos raida ar jos radimasis. Sugebėjimas skaičiuoti nepriklauso nuo to ar egzistuoja skaičių ženklai, ar ne. Neabejojama, kad pirmykščiai žmonės gebėjo skaičiuoti labai senai, dar prieš tai kai atsirado tos ženklų sistemos. Manoma, kad iš pradžių jie pradėjo skirti 1 nuo daugiau nei 1, po to 1 nuo 2 ir 2 nuo daugiau kaip dviejų. Kai kurios primityvios tautos (kalbos?) išvis neturi žodžių skaičiams įvardinti, dažniausiai pasitaiko kad jose yra žodžiai skaičiams 1, 2 išreikšti, o visa kita kas yra daugiau nei 2 daug arba kuba(?). Pirmykščiai žmonės dar kalbos priešaušryje dar gerokai prieš uolų piešėjus pradėjo mokytis skaičiuoti. Kai kurioms šiandienos gentims dar yra būdingas labai primytivus skaičių suvokimas. Kitas žingsnis tobulinant skaičių žymėjimą buvo jų ženklinimas brūkšneliais. Atrodo daugelis primityvių žmonių naudojo brūkšnelių sistemą, tik jinai buvo naudojama gana įvairiai. Dažniausiai ja skaičiavo penketais, galbūt naudodamiesi 5 rankos ar kojos pirštais; kiti skaičiavo dvejetais pagal dviejų akių, dviejų rankų ar kojų pavyzdį. Viena Kalifornijos gentis skaičiuoja ketvertais, nes jie skaičių skaičiavimo modeliu pasirinko ne pirštus, o tarpus tarp pirštų. Japonai iš kinų pasiskolino ir iki IX a. naudojo ištobulintą brūkšnelių 5 ženklinimo sistemą: IIIII II = 7; I – 1, II – 2, III – 3, IIII – 4, IIIII – 5, T -6, Π – 7. Formuojantis skaičių ženklų sistemoms, matematikos ir mokslo kalbai, ženklinimo brūkšneliais sistema buvo svarbi tuo, kad ji įtvirtino atitikimą tarp daiktų skaičiaus ir to skaičiaus ženklinimo. 6 daiktus ar asmenis kiekvieną iš jų pažymėjus brūkšneliais buvo galima palyginti tuos 6 daiktus ar asmenis su 5 ar 8 daiktais ar asmenimis. Naudodami ženklinimo brūkšneliais sistemą, žmonės galėjo atlikti sudėties ir atimties veiksmus, o taip pat pereiti prie skaičių simbolių. Pirmykštė aritmetika ir geometrija atsirado sprendžiant praktines problemas, žmonėms reikėjo suskaičiuoti gyvulius bandoje, išmatuoti žemės plotą, fiksuoti dienas iki sėjos pradžios ir pan. Tam, kad po kasmetinio Nilo potvynio pirmykščiai egiptiečiai suskaičiuotų savo išlikusią nuosavybę jie sugalvojo daug skaičių žyminčių žodžių. Vienetą žymėjo tiesi linija, 10 – arfos (arkos) formos linija, 100 – spiralės formos virvė, 1000 žymėjo lotoso žiedas, 10 000 – nukreiptas į dangų pirštas, 100 000 – buožgalvis, 1000 000 – žmogus ištiestomis rankomis. Kitos tautos skaičių simbolius pasiskolino iš žodžių ar raidžių rašybos. Romėniški simboliai: I – 1, V – 5, X – 10, L – 50, C – 100 ir M – 1000. Graikai savo abėcėlę taip pat adaptavo skaičiams žymėti, mūsų dabartiniai skaičiai arabiškais vadinami mes juos pasiskolinome iš arabų, tačiau prie jų sukūrimo prisidėjo ir indų matematikai. Matematikos ir mokslo raidoje (ir žmonijos komunikacijos) patogi ženklų, skaičių simbolių sistema yra svarbus dalykas, tačiau ne svarbiausias reikalas. Matematikos ir mokslo kalbos raidoje svarbiausias žingsnis buvo sugebėjimas atskirti skaičių kaip simbolį nuo skaičiuojamų objektų kaip daiktų, išmokti galvoti apie dvejetus trejetus, o ne apie dvi žuvis ir t.t. Abstrakčiai galvoti yra labai svarbu, prėjo daug laiko kol žmonės pasiekė tokį mąstymo lygį. Seniausiai žinomas matematikos tekstas, kaip abstraktaus mąstymo pavyzdys, yra papirusas, kurį manoma parašė egipto šventikas Achmes (?) apie 12a.pr.m.e. tai yra aritmetikos tekstas, kurio didesnė dalis yra trupmenų bendravardiklinimas.

Darbo tipas:
Apimtis:
1869 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Kaip kalba charakterizuoja žmogų?
Referatas Kaip kalba charakterizuoja žmogų?

Analizuojama žmogaus šnekamoji kalba. Dialogas iš R. Zemkausko laidos "Pasivaikščiojimai". Kalbinamas V. Šapranauskas.

Lietuvių kalba - tautinio paveldo dalis
Rašinys Lietuvių kalba - tautinio paveldo dalis

Gimtoji kalba – tai neatskiriama tautos dvasinio charakterio dalis. Likimas mums lėmė kalbėti viena archajiškiausių [...]

Kalba egzaminui: Jonas Radvanas
Rašinys Kalba egzaminui: Jonas Radvanas

Yra įvairiausių žmonių, kurie išaukštino mūsų valstybę ir ją pristatė pasauliui. Jums norėčiau pristatyti vieną [...]

Lietuvoje vyksta įvairaus pobūdžio festivalių. Pristatykite bent du meno ar mokslo festivalius ir aptarkite, kuo jie patrauklūs jaunimui
Rašinys Lietuvoje vyksta įvairaus pobūdžio festivalių. Pristatykite bent du meno ar mokslo festivalius ir aptarkite, kuo jie patrauklūs jaunimui

Žmonės sako, kadkultūra – tai visa, kas yra sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu. Taip [...]

Apie kalbą...
Rašinys Apie kalbą...

Kalba – tai didziausias tautos turtas, iskiliausias jos kurinys, tai dvasios ir minties namai, kuriuos [...]

Ar jaunimas vis dar gerbia savo gimtąją kalba?
Rašinys Ar jaunimas vis dar gerbia savo gimtąją kalba?

Gimtoji kalba - turtas, kurį pastaruoju metu jaunimas tikriausiai sugalvojo [...]

Šaltasis karas. Mokslo ir technikos revoliucija
Prezentacija Šaltasis karas. Mokslo ir technikos revoliucija

Prezentacija apie mokslo ir technikos revoliuciją Šaltojo karo metais. Pateikiama informacija apie temas, paminėtas turinyje.

Biblijos vertimų į lietuvių kalbą istorija
Referatas Biblijos vertimų į lietuvių kalbą istorija

Nė viena pasaulietinės literatūros knyga nebuvo tiek kartų perrašoma, verčiama, leidžiama, skaitoma ir tiriama kaip [...]

Pasirengimo viešajai kalbai principai ir jų pritaikymas
Prezentacija Pasirengimo viešajai kalbai principai ir jų pritaikymas

NUOSEKLUMAS AUGIMAS ORGANIŠKUMAS FUNKCIONALUMAS EKONOMIŠKUMAS ORIGINALUMAS TINKAMUMAS [...]

10 klasės potemė (kalba): patarlės ir priežodžiai
Rašinys 10 klasės potemė (kalba): patarlės ir priežodžiai

Plačiai žinoma paplitusi patarlė „Obuolys nuo obels netoli krinta“, kuria pasakoma, kad vaikai paprastai daug [...]

Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.
Rašinys Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Net ir trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija, bet ir kitų tikslų.

Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti?
Rašinys Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti?

Visiems suprantama, kad kalba – žmonių bendravimo priemonė, pirmiausia atliekanti komunicinę funkciją. Kiekvienos tautos kalba [...]

Kodėl galima teigti, kad kalba yra laiko saugykla? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.
Rašinys Kodėl galima teigti, kad kalba yra laiko saugykla? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Kiekviena kalba turi savo istoriją, kurioje slypi jos raidos kelias. Ne išimtis ir lietuvių kalba [...]

Kodėl vis daugiau žmonių kalba netaisyklingai?
Rašinys Kodėl vis daugiau žmonių kalba netaisyklingai?

Dar nemokėdami taisyklingai kalbėti savo gimtąja kalba, žmonės gan stropiai mokosi anglų, vokiečių, rusų, ispanų [...]