Humanitariniai mokslai / Bibliotekininkystė

Knygos istorijos mokslas ir raida

0 atsiliepimų
Autorius:

Knygos istorija kaip savarankiška tyrimų sritis atsirado XVI a. Tuomet ir vėliau jai buvo priskiriami rankraštiniai ir spausdinti darbai, tokiais pavadinimais kaip „Knygos istorija“, „Rašto istorija“. XVII a. pradėti vadinti „Erudicijos kryptis“, „Mokslo įvadas“, „Mokytumo istorija“.

            Tiek XVI a., tiek XVII ir XVIII a. darbai apie rankraštinę ir spausdintą knygą (tiek rankraštiniai, tiek spausdinti) buvo vadinami įvairiausiais pavadinimais. Veikalai įvairiais pavadinimais teikdavo istorinių ir bibliografinių žinių apie knygas, spausdinimo išradimą, žymiausius spaustuvininkus ir spaudos meno pavyzdžius.

            Kelią knygos istorijai šiuolaikine prasme atvėrė tik inkunabulistikos ir istorinės bibliografijos tyrinėjimai. Palanki aplinkybė knygos istorijai susiformuoti buvo XIX a. atsiradęs ir išsirutuliojęs knygos mokslas – t. y. Bibliologijos arba knygotyros ir bibliotekininkystės mokslai. Visa tai turėjo nemažos reikšmės ir knygos istorijos, iš pradžių kaip knygotyros mokslo dalies, o vėlesniais amžiais ir kaip savarankiško mokslo atsiradimui.

            I – ą kartą knygos istorijos sąvoka buvo panaudota XIX a. 6 – ajame deš. Jį pirmasis pavartojo prancūzas Edmontas Werted savo knygoje, kuri vadinasi „Prancūzijos knygos istorija nuo seniausių laikų iki 1789“. Ji buvo išleista Paryžiuje 1861 – 1864 m. Kartu su nauja sąvoka atsirado ir naujas požiūris į tiriamą problematiką – bandyta parašyti visuotinę knygos istoriją, pasitelkus plačią objekto tyrimo chronologiją ir geografiją.

            Apibendrinančiuose knygos istorijos darbuose nagrinėjimų klausimų ratas dažniausiai ribojosi spaudos išradimu ir atskirų spaustuvininkų bei leidėjų, tokių kaip Gutenbergas, Chosteris bei kiti jų pasekėjai, veikla. Istorinėmis bei knygotyrinėmis žiniomis apie jų leidžiamas knygas, inkunabulus, vėliau paleotipus, o taip pat knygų iliustracijas ir iliustratorių veiklą.

            Werted buvo ne vienintelis prancūzas, kuris taip suprato tą knygos istoriją ir bandė ją tirti. Jo amžininkas buvo kitas prancūzų tyrinėtojas Emilis Egeris, kurio pirmasis darbas pasirodė 1880 m. Jis taip pat bandė rašyti apibendrinančią knygos istoriją, kurią pavadino „Knygos istorija nuo jos atsiradimo iki mūsų dienų“. Tiek Werted, tiek Egeris, tiek apskritai visi autoriai, kurie priklausė tai XIX a. prancūzų knygos mokyklai, siekė kompleksiškai nagrinėti istorines knygos problemas, labai plačiai suprantamos knygos istorijos ribose. Tačiau šie autoriai ne visai tiksliai dar įsivaizdavo tą visą tiriamą objektą, kurį neretai prilygindavo gana dirbtinai jungiamaj spausdinimo ir knygų prekybos istorijai.

            XIX a. pab. susiformavo svarbiausios knygos istorinių tyrimų kryptys. Tuomet didžiausiais pasiekimais išsiskyrė vokiškoji mokykla, ypač daug nuveikusi tirdama spaudos istorijos pirmuosius amžius (tai yra XV a. Metus nuo 1500 m., inkunabulų laikotarpį ir tolimesnį 50 m. laikotarpį, kitaip vadinamą paleotipu. Karlo Dziadzko ir kitų darbai).

            Paminėti tokie XIX a. pab. vokiečių autoriai kaip Karlo Dziadzko, kuris buvo ne tik knygos istorijos darbų autorius, jis taip pat buvo pirmasis Giotingene įsteigtos bibliotekininkystės katedros profesorius, pirmasis apskritai šios knygos mokslo profesorius, o tuomet ta sąvoka bibliotekininkystė buvo suprantama truputį kitaip. Tai buvo universalus, visa apimantis mokslas apie knygą.

            XIX a. Vokietijoje knygos istorijos sąvoka neprigijo ir vokiečių autorių veikalų pavadinimai tiksliau atitiko jų turinį. Vokietijoje išsirutuliojo knygų leidybos bei knygų prekybos istorijos kryptys, kurioms priskiriami F. Metzo (1834), K. Falkensteino (1840), F. Kappo ir J. Goldfriedricho (1886 - 1913) ir kirų darbai.

            XX a. knygos istorijos tyrimai ženkliai išaugo kiekybiškai, vyko jų diferenciacija. Daug dėmesio buvo skiriama spaudos atsiradimo Europoje ir atskirose šalyse klausimams nagrinėti. Tuomet radosi knygos tyrimai, kuriuose imta tyrinėti atskirų istorijos perdiodų, šalių, regionų, miestų knygyninkystės istorija, atskirų spaustuvininkų ir leidėjų, pavienių knygos elementų, tokių kaip šriftas, iliustracijos, įrišimai, raida. Susiformavo savarankiškos knygos istorijos mokslo šakos, tokios kaip leidybos istorija, spausdinimo istorija, knygų prekybos istorija, bibliotekų istorija, bibliografijos istorija ir panašiai. Knygos istorija įgijo mokslinio savarankiškumo požymių, tapdama savarankiškų universitetinių studijų dalyku ir atstovaujama jos tyrimus vykdančių institucijų.

            Vienos iš pirmųjų tokių specialių institucijų buvo įkurtos Vokietijoje 1900 m. Mainse buvo įkurtas taip vadinamas Gutenbergo muziejus. Bet tai buvo ne tik spaudos, meno ar personalinis knygos muziejus. Tai buvo rimta mokslo tyrimo institucija. Tuo metu atsirado Gutenbergo draugija. Ir būtent šios dvi institucijos tapo vienais iš pirmųjų tarptautiniais knygos istorijos tyrimų centrais.

Darbo tipas:
Apimtis:
3465 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Ė

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Knygos istorijos tyrimų atsiradimas ir raida Europoje
Konspektas Knygos istorijos tyrimų atsiradimas ir raida Europoje

XX a. Vakarinėje Europos dalyje dominavo dvi pačios ryškiausios knygos istorijos mokyklos, tai prancūziškoji ir [...]

Claude Levi-Strauss knygos “Rasė ir istorija” analizė
Rašinys Claude Levi-Strauss knygos “Rasė ir istorija” analizė

Skaitant mokslinį tekstą visada tenka daug mąstyti apie tai, kas ir kaip yra rašoma, bandant [...]

Mokslo raida
Referatas Mokslo raida

Šiame darbe nagrinėsime mokslo raida. Norint gerai išsisavinti ir suprasti mokslo raida mes pirmiausia turime [...]

Šiuolaikinės knygos istorijos teoriniai ir metodologiniai pagrindai
Konspektas Šiuolaikinės knygos istorijos teoriniai ir metodologiniai pagrindai

Nežiūrint knygos tyrimų ilgaamžiškumo ir šiandien skirtingose šalyse skirtingai svarstoma apie knygos istorijos mokslo objektą [...]

Spausdintos knygos raida 1550 – 1800 m.
Konspektas Spausdintos knygos raida 1550 – 1800 m.

Pirmiausiai aptarsiu tokį klausimą, kaip spaustuviniai šriftai, o po to leidėjų ir mecenatų klausimą. Kitose [...]

Mokslo ir magijos ryšys istorijoje ir šiuolaikybėje
Referatas Mokslo ir magijos ryšys istorijoje ir šiuolaikybėje

Tūkstantmečiais smalsūs žmonės domėjosi mokslu. Jų pastangas suprasti pasaulio reiškinius skatino ne vien noras gerinti [...]

Baldų gamybos istorija
Referatas Baldų gamybos istorija

Aprašoma baldų gamybos istorija ir plačiau aprašoma Vilniaus baldų įmonė [...]

Visuomenės raida Lietuvoje 18 a.
Referatas Visuomenės raida Lietuvoje 18 a.

Lietuvos vardo kilmes problema Lietuvos valstybes tarptautinio pripazinimo problema Kreves sutartis ir jos vertinimai Lietuvos krikstas Vytauto kova del [...]

Noros charakteris Marijos Gripės kūrinyje ,,Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija’’
Prezentacija Noros charakteris Marijos Gripės kūrinyje ,,Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija’’

Marijos Gripės kūrinyje pasakojoma apie mergaitę vardu Eleonora. Kūrinyje atsiskleidžia daug jos charakterio bruožų...

Rašto raida
Prezentacija Rašto raida

Neilga prezentacija mokyklos kursui.

Poezija ir istorija Vilniaus romantikų tekstuose
Referatas Poezija ir istorija Vilniaus romantikų tekstuose

Romantizmo sąvoka yra daugiareikšmė. Ja gali būti įvardijama meninio vaizdavimo tipas priešingas realizmui, kuomet tikrovė [...]

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija, Vilnius
Konspektas Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija, Vilnius

Profesoriaus Zigmanto Kiaupos mokslinės monografijos "Kauno istorija" pagrindu parengtas konspektas, įvertintas aukščiausiu balu.

Masonizmas: ištakos, istorija ir situacija šiandien pasaulyje ir Lietuvoje
Referatas Masonizmas: ištakos, istorija ir situacija šiandien pasaulyje ir Lietuvoje

Šio referato tikslas – susipažinti su Lietuvos ir pasaulio masonų istorija, veikla, tradicijomis, ritualais. Taip [...]

Istorija ir poezija Vilniaus romantikų tekstuose
Referatas Istorija ir poezija Vilniaus romantikų tekstuose

Darbas orientuotas į romantizmo literatūrą Lietuvoje bei Lietuvos romantikus. Atrinkta svarbi informacija ir faktai, susieti [...]

Lietuvių kalbos istorija gali būti įdomi. Pristatykite jums įdomiausius jos faktus ir argumentuotai paaiškinkite, kuo jie jums patrauklūs
Rašinys Lietuvių kalbos istorija gali būti įdomi. Pristatykite jums įdomiausius jos faktus ir argumentuotai paaiškinkite, kuo jie jums patrauklūs

Įžanga: Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą, o kiekviena kalba turi savo istoriją. Ne išimtis ir [...]