''Biochemijos'' egzamino konspektas, atsakymai į klausimus

18 psl. / 4546 žod.
''Biochemijos'' egzamino konspektas, išsamūs atsakymai į klausimus.

Ištrauka

1. Pagrindinės baltymų funkcijos, sandara, klasifikacija.

Baltymai – yra didelės molekulinės masės organinės medžiagos, sudarytos iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniu ryšiu.

Pagrindinės funkcijos: katalizinė funkcija – medžiagų apykaitos reakcijas katalizuoja specifiniai baltymai – fermentai struktūrinė funkcija – baltymai įeina į membranų sudėtį transportinė funkcija – tam tikri baltymai sugeba prisijungti ir pernešti medžiagas iš vienų audinių į kitus ir per ląstelių membranasgenetinė funkcija – išsaugo genetinę informaciją ir perduoda ją duktrtinėms kartoms apsauginė funkcija – organizme sintetinami baltymai antikūnai dalyvauja, šalinant organizmui svetimų makromolekulių – atnigenų kenksmingumą, susidarant kompleksui „antigenas-antikūnas“ energinė – oksiduojantis baltymų aminorūgštims, išsiskyrusi energija panaudojama organizmo energijos poreikiams tenkinti

Baltymai skirstomi į paprastuosius (proteinus) ir sudėtinguosius (proteidus).

Paprasti – sudaryti tik iš amino rūgščių: albuminai, globulinai – atlieka transportinę funkciją. Žmogaus kraujyje jų santykis gana pastovus dydis. Jų kitimas vadinamas disproteinemija. Albuminai perneša medžiagas, suriša toksines medžiagas ir jas nukenksmina. Albuminai nuo globulinų skiriasi tuo, kad jie praeina pro pusiau pralaidžią membraną. Laisvai migruoja biologiniuose skysčiuose ir laisvai patenka į kraują. Globulinai svarbūs tuo, kad jie sudaro gydomuosius serumus, jų daug yra antikūnuose ir juos įvedus į organizmą – suteikia trumpalaikį imunitetą. protaminai ir histonai – jų daug žuvų taukuose. Pasižymi bazinėmis sąvybėmis. Šių medžiagų daug randama ląstelių branduoliuose ir branduolėliuose. Jų gausu kauluose, kremzlėse, sausgyslėse.

Sudėtiniai – sudaryti iš aminorūgščių ir prostetinės grupės, kurią gali sudaryti lipidai, spalvoti metalai, angliavandeniai – nukleoproteinai – dalyvauja baltymo sintezėje, ląstelių dalijimesi, paveldimų sąvybių perdavime dukterinėms ląstelėms. Nulemia baltymo specifiškumą, dalyvauja kofermento susidaryme. Dalyvauja atminties sintezės procesuose chromoproteinai – jų sudėtyje yra alfa-aminorūgščių ir spalvotųjų metalų. Tai – hemoglobinas, mioglobinas. Hemoglobinas – atsakingas už kvėpavimo procesus, vykdo fermentines reakcijas : katalazė, peroksidazė. Jie dalyvauja sudėtinių junginių sintezėje lipoproteinai (LMTL, MTL, DTL) – pagrindinė funkcija : cholesterolio ir riebiųjų rūgščių transportas. LMTL – perneša riebiąsias rūgštis ir lipoidines. MTL- pernešas riebiąsias rūgštis ir cholesterolį iš kepenų į periferinius audinius (jie aterogeniški, dalyvauja aterosklerozės patogenezėje). DTL – perneša riebiąsias rūgštis ir cholesterolį iš periferinių audinių į kepenis fosfoproteinai glikoproteinai

2. Amino rūgščių apykaita organizme, peramininimas, dekarboksilinimas, dezamininimas.

Aminorūgščių apykaita – tos aminorūgštys, kurios nedalyvauja baltymo sintezėje, dalyvauja peramininimo, dezamininimo ir dekarboksilinimo procesuose.

Peramininimas – šį procesą katalizuoja aminotransferazės. Procesas vyksta 2 etapais :

1 etapas – fermento piridoksalio fosfatas jungiasi su aminorūgštimi. Susidaro tarpinis junginys. Nuo šio junginio tuoj pat atskyla piridoksamino fosfatas.

2 etapas – piridoksamino fosfatas jungiasi su α keto rūgštimi. Susidaro tarpinis junginys, prie kurio prisijungia H2O ir atsklyla nauja aminorūgštis ir lieka piridoksalio fosfatas. Tokiu būdu sintetinamos šios aminorūgštys – alaninas, gliutaminas, askorbinas.

Turinys

  • 1.Pagrindinės baltymų funkcijos, sandara, klasifikacija.
  • 2.Amino rūgščių apykaita organizme, peramininimas, dekarboksilinimas, dezamininimas.
  • 3.Ūmios fazės baltymai.
  • 4.Baltymų frakcijos : fiziologinės ir patologinės disproteinemijos.
  • 5.Paraproteinai, M gradientas.
  • 6.Kuo skiriasi kraujo serumas nuo plazmos?
  • 7.Angliavandenių sandara, funkcijos, klasifikavimas.
  • 8.Angliavandenių apykaitos reguliacija.
  • 9.Glikogenozės.
  • 10.Glikolizė.
  • 11.Glikoneogenezė.
  • 12.Angliavandenių apykaitos patologijos.
  • 13.Hiperglikemijos priežastys.
  • 14.Hipoglikemijos priežastys.
  • 15.Amoniako nukenksminimas. Šlapalo sintezė.
  • 16.Bilirubinas, jo frakcijos, klinikinis vertinimas.
  • 17.Lipidų sandara, klasifikavimas, klinikinis vertinimas.
  • 18.Trigliceridų skylimas kepenyse.
  • 19.Paprastų lipidų bendra charakteristika.
  • 20.Sudėtinių lipidų bendra charakteristika.
  • 21.Laisvieji radikalai, antioksidantai.
  • 22.Cholesterolio vaidmuo aterosklerozės vystymosi patogenezėje.
  • 23.Lipoproteinai, jų funkcijos.
  • 24.H2O ir mineralinės medžiagos.
  • 25.Buferinės sistemos, jų vaidmuo reguliuojant biologinių skysčių pH.
  • 26.pH sąvoka.
  • 27.Fe junginiai.
  • 28.Fermentų sandara, klasifikacija, sąvybės.
  • 29.Fermentų veikimo mechanizmas.
  • 30.Diagnostiniai fermentai AsT, AlT, CK-MB, ŠF-α-amilazė.
  • 31.Acidozės ir alkalozės priežastys.
  • 32.Kraujo krešėjimo fiziologija.
  • 33.Hemostazės etapai.
  • 34.Medžiagos dalyvaujančios kraujo krešėjime.
  • 35.Fibrinolizė.
  • 36.Fibrinolizinio aktyvumo nustatymas.
  • 37.Fibrinogeno nustatymas, klinikinis vertinimas.
  • 38.Antikoaguliantai.
  • 39.Hormonai.

Reziumė

Autorius
rockwish
Tipas
Konspektas
Dalykas
Medicina
Kaina
€1.79
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Bal 17, 2016
Apimtis
18 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai