Juozas Tumas – Vaižgantas - XIXa. pabaigos ir XXa. pradžios rašytojas

4 psl. / 1830 žod.

Ištrauka

Viena iš ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas.

Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, neoromantikas; tautinio atgimimo reiškėjas; tautą suvokė kaip esmingą žmogiškumo formą, kuri auga iš gimtosios žemės, istorijos, atsiskleidžia kalba, kūryba, darniais tarpusavio santykiais. Svarbiausiu savo ir kitų gyvenimo tikslu laikė tarnystę tautai.

Neoromantikai manė, jog : 1) menas turi atverti tautos sielą, 2) gamta – atspindėti žmogaus nuotaikas. (Gamta – nacionalinio charakterio formuotoja.)

Kontekstas:

  • Palaikė ryšius su knygnešiais, aktyviai platino lietuvišką spaudą, mokė vaikus.
  • XX a. pradžioje kūrė lietuviškas mokyklas.
  • Vaižgantas buvo nepriklausomas žmogus, tolerantiškas kunigas, drąsus ir aktyvus visuomenės veikėjas.

Apsakymas „Dėdės ir dėdienės“

Kūrinio žmogus:

  • Mykoliukas – stiprus, darbštus, tačiau nuolankus, susitaikantis su pralaimėjimu. Jam labai artima gamta, smuikavimas yra kaip bendravimo su kitu pasauliu būdas.
  • Severija – gamtos padaras, kuris aprėpia visus svarbiausius moteriškumo variantus. (skaistumą, globos jausmą, motinystės instinktą, moters vienišės dalį ir t.t.)
  • Mykoliukas nesiskundžia patirtais vargais, o stiprybės šaltinio ieško gamtoje, muzikoje.
  • Meniška Mykoliuko prigimtis neleidžia jam palūžti ir aktyviai pasireikšti vidiniam skausmui.
  • Severiūtė tapusi "dėdiene" nesibaidė darbo, o stiprybės šaltinio ieškojo maldoje.
  • Severija rūpinosi savo šeimos ir aplinkinių gerove. Atsikrausčiusi į dieverio namus, rūpinosi jų buitimi, dirbo visus darbus, kurie priklause namų šeimininkei. Severja tapo "dėdiene," tačiau tai nutiko dėl jos pasiaukojimo vardan vyro ir jo garbės.

Pagrindinė mintis: 1) Pagrindinis lietuvio bruožas yra susitaikymas. 2) Gamta ir žmogus yra labai artimai susiję.

Vertybės :

  • Pasiaukojimas, pvz.: Mykoliuko pasiaukojimas savo brolio šeimai
  • Meilė – Mykoliuką visą gyvenimą šildo kažkada patirta Severiutės meilė.
  • Svarbi – darbštumas.

Apysakos problema: Mykoliukas ir Severija mylėdami vienas kitą negali kurti šeimos, nes pagal to meto santvarką ūkį yra perėmęs Mykoliuko vyresnysis brolis, o Mykoliukui kaip jaunesiam, neskiriama nieko ir jis tampa tik darbo jėga savo brolio ūkyje. Jis negali kurti šeimos, nes netūrėtų kur parsivesti savo žmonos ir iš ko išlaikyti šeimą. Taigi problema šiek tiek panaši į J. Biliūno „Liūdnos pasakos“ situaciją – žmogaus asmeninę laimę griauna už jį stipresnės išorinės aplinkybės, kurioms būtina paklusti. Jei Mykoliukas būtų išėjęs iš brolio šeimos, šis nebūtų sugebėjęs išlaikyti ūkio ir nusigyvenęs, o Mykoliukas nenorėjo griauti brolio gyvenimo, nenorėjo, kad brolio vaikai, kuriuos jis mylėjo, išeitų ubagais.


Reziumė

Autorius
vikuteeo
Tipas
Konspektas
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.67
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bir 27, 2016
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
4 psl.

Susiję darbai

Juozas Tumas - Vaižgantas (1869-1933)

Literatūra Referatas dompativa
Istorinis kultūrinis kontekstas. Lietuvių kultūros būklė spaudos draudimo sąlygomis. XIX a. pabaigoje Lietuvos kultūriniame gyvenime vyravo įtampa tarp caro politi­nio režimo (uždrausta spauda...

Juozas Tumas Vaižgantas

Literatūra Prezentacija agnetak
Rytų Aukštaitija, netoli Svėdasų (Anykščių rajonas) 10-as vaikas šeimoje, labai mylimas, lepinamas Motina – šneki, judri, stiprios dvasios, tvirta, be galo pamaldi Tėvas...

Kiekvienas siekia asmeninės laimės gyvenime. Tačiau kartais laimė ir pasyvumas yra nesuderinami. Pasyvus žmogus dažniausiai priklauso nuo aplinkybių, kitu žmonių ir todėl jis nelaimingas. Apie tokį žmogų rašė XXa. rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas ir Marius Katiliškis

Literatūra Rašinys mhill
XXa. Vidurio lietuvių prozininkas, išeivis Marius Katiliškis romane „Miškais ateina ruduo“ pavaizdavo pasyvios prigimties lietuvį. Šis romanas ne vieno kritiko yra vadinamas brandžiausiu...