Kaip keitėsi moters įvaizdis lietuvių kultūroje (Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Biliūnas, Bitė, Žemaitė, Vincas Mykolaitis-Putinas)

Dažniausiai moteris yra apibūdinama kaip subjektas, o vyras – objektas, teigė prancūzų egzistencialistė Simona de Bovuar. Ir iš tiesų, moteris kultūroje amžiais buvo šalutinė vyrui. Nuo žmonijos susikūrimo socialiniame ir politiniame gyvenime dominavo vyrai. Senovės normos, tradicijos, menas ir žinios - kultūra, įsivaizdavo moteris tik kaip namų prižiūrėtojas, visiškai priklausomas nuo vyrų. Lietuvos kultūroje (visuomenės tradicijose, mene, ypač literatūroje) merginų įvaizdis buvo panašus: vaidilutės, paaukojusios gyvenimą dėl vieno tikslo - šventos ugnies prižiūrėjimo, ar vėliau - kaimo merginos, ištekintos už to vaikino, kuris yra turtingiausias ar pirmas pasiperša. XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje, pradėjus siekti išsilaisvinimo nuo patriarchato , moterų vaidmuo visuomenėje kito ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Merginos ima kurti savo įvaizdį kultūroje ir gyvenime: rinktis likimą, kalbėti apie patiriamus sunkumus ir spręsti problemas. Tad akivaizdu, moters padėtis Lietuvoje kito.