Tarptautinės teisės konspektas

116 psl. / 62000 žod.

Ištrauka

TARPTAUTINĖS TEISĖS PRIGIMTIS

Teisė egzistuoja tik visuomenėje ir negali būti visuomenės be teisinių normų, reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius. Tarptautiniuose santykiuose taip pat egzistuoja tam tikra bendrija, t. y. valstybių, tarptautinių organizacijų ir kitų subjektų visuma, jungiama bendrų interesų ir turinti privalomas elgesio taisykles. Ši „tarptautinė visuomenė” dažniausiai vadinama tarptautine valstybių bendrija. Čia reikėtų pacituoti Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą Lotus byloje (1927):

„Tarptautinė teisė reguliuoja nepriklausomų valstybių santykius. Taigi valstybėms privalomos teisės normos kuriamos jų laisva valia, išreikšta sutartyse arba visuotinai priimtuose papročiuose, kurie nustato teisės principus ir yra sukurti tam, kad reguliuotų šių kartu egzistuojančių bendrijų santykius, arba tam, kad būtų pasiekti bendri tikslai”.

Bet kokiu atveju tarptautinės teisės negalima vertinti pagal nacionalinės teisės kriterijus, nes ji veikia kitokioje visuomenėje, kitokioje socialinėje aplinkoje - tokioje, kurioje naudojami kiti teisės kūrimo ir įgyvendinimo būdai. Pagaliau dar svarbiau yra tai, kad kitoks yra ir tarptautinės teisės normų turinys. Tarptautinė teisė yra ypatinga teisinė sistema.

Faktas, kad tarptautiniuose santykiuose nėra „centrinių” teisės normų kūrimo, jų vykdymo bei ginčų sprendimo priemonių, visiškai nereiškia, kad tarptautinė teisė yra „primityvi” teisinė sistema, panaši į primityvios gentinės visuomenės „teisėtvarką”. Toks palyginimas yra klaidinantis, nes tarptautiniuose teisiniuose santykiuose vyrauja savotiška suverenių jos narių visiška savivalda, nustatanti teises ir pareigas. Tokia visuomenė yra integruota, t. y. susijusi glaudžiais tarpusavio ryšiais; ji veikia per bendrus veiksmus.

TARPTAUTINĖS TEISĖS BRUOŽAI

Įstatymų leidimo valdžios nebuvimas. Jungtinės Tautos ir juo labiau kokia nors kita tarptautinė organizacija įstatymų leidimo funkcijos neturi. Taip, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, nors ir turėdama bendriausią kompetenciją svarstyti visus klausimus pagal Jungtinių Tautų Chartiją (Chartijos 10 ir 11 str.), gali priimti tik rezoliucijas, turinčias rekomendacinę galią (išskyrus kai kurias vidines šios organizacijos veiklos sritis, kuriose rezoliucijos yra privalomos). Būtina taip pat pabrėžti, kad tarptautinės teisės normos nekuriamos leidžiant įstatymus.

Šaltinių ypatybės. Tarptautinės teisės šaltinių sąrašas pateikas Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnyje:

„1. Teismas, kurio paskirtis yra spręsti pagal tarptautinę teisę ginčus, kurie jam yra perduoti, taiko:

a. tarptautines konvencijas, tiek bendrąsias, tiek specialiąsias, nustatančias normas, kurias aiškiai pripažįsta valstybės - ginčo dalyvės;

b. tarptautinį paprotį, kaip bendros praktikos, kuri pripažįstama tei se, įrodymą;

c. bendrus teisės principus, kuriuos pripažįsta civilizuotos tautos;

d. su išlyga, numatyta 59 straipsnio nuostatuose, teismų sprendimus ir įvairių tautų labiausiai kvalifikuotų viešosios teisės specialistų doktriną, kaip pagalbinę priemonę teisės normoms nustatyti.

2. Ši nuostata neatima galimybės Teismui spręsti bylą ex aequo et bono, jei šalys su tuo sutinka”.


Reziumė

Autorius
ingrida123
Tipas
Konspektas
Dalykas
Teisė
Kaina
€3.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 1, 2018
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
116 psl.

Susiję darbai

Tarptautinės verslo teisės konspektas

Teisė Konspektas ziogas
Labai išsamus tarptautinės verslo teisės konspektas, paremtas klausimo - atsakymo principu. Klausimų pavyzdžiai: Kaip nustatomas užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas? Ar gali būti...