Humanitariniai mokslai / Literatūra

Išsamus 12 klasės lietuvių kalbos konspektas

0 atsiliepimų
Autorius:
  1. Balio Sruogos ,,Dievų miškas”

Romano priešistorė. Poetas, dramaturgas, prozininkas Balys Sruoga, Vilniaus universiteto profesorius, 1943 m. su kitais inteligentais buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą ir tapo prievartos sistemos liudininku. Grįžęs iš nacių pragaro, per porą mėnesių parašė memuarus „Dievų miškas“, nes siekė išsilaisvinti iš slegiančios absurdiškos patirties. Deja, romanas, parašytas Stalino laikais, nebuvo išleistas, nes sovietinė valdžia rankraštinį tekstą kritikavo dėl nebūtų dalykų – neva autorius šaiposi iš nacių aukų, nerodo pasipriešinimo kovos. Iš tiesų Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija iš esmės buvo tokios pačios totalitarinės valstybės, žlugdžiusios bet kokią laisvą ir originalią mintį. Todėl „Dievų miškas“ pasiekė skaitytojus tik praėjus dešimčiai metų po rašytojo mirties, 1957 m., vadinamuoju „atšilimo“ laikotarpiu.

Ironijos reikšmė. Romanas originalus tuo, kad koncentracijos stovyklos patirtis perteikiama juoko forma. Juoko vaidmuo „Dievų miške“ labai svarbus. Ką reiškia, anot P. Cvirkos, „sruogiškas juokas“? „Dievų miško“ juokas – pirmiausia ironija.Ironija – paslėpta, pikta pajuoka, kurios prasmė yra priešinga sakomam. Ironija romane pateikiama trejopai: pirma, kaip meninė priemonė (pavyzdžiui, esesininkai vadinami „narsuoliais“, „karžygiais“); antra, kaip stiliaus ypatybė, kaip aplinkos vertinimo priemonė, kuria pasinaudojus vaizduojama žmogiškumą žlugdanti koncentracijos stovyklos sistema, budeliai profesionalai ir „mėgėjai“; trečia, ironija memuarų knygoje veikia kaip skydas, saugantis pasakotojo orumą, žmogiškumą nuo visiško beprasmybės pojūčio.

Juoko formos. „Dievų miškas“ – dokumentinė knyga, tačiau grožiniu kūriniu ją paverčia ironiškas stilius. Juokas memuarų romane įvairus:

humoras (pavyzdžiui, tik atvykusius į stovyklą kalinius esesininkai „pasveikina“ lazdomis – pasakotojas šį veiksmą palydi tokiomis mintimis: „Vis dėlto keistoki šitos šalies papročiai! Man jau geriau patiktų senasai Azijos gyventojų pasisveikinimo būdas, kai susitikę vyrai nosimis pasitrina.“);

ironija (pavyzdžiui, pats romano pavadinimas ironiškas, nes ten, kur kadaise gyveno mitiniai dievai, dabar įsikūrė nacių budeliai);

sarkazmas (sarkastiškai piešiami budelių paveikslai);

groteskas (pavyzdžiui, lavonų gabenimas: „Smilksta, rūksta lavonėliai, visą lagerį spirginamos gumos garais užliedami. Degintojai su šakėmis aplink duobę šokinėja it velniai, Valpurgijų naktį su raganomis besitąsydami!“).

Juoko esmė – sukurti įsivaizduojamą nuotolį tarp praeities ir dabarties įvykių, kad atstumas mažintų įtampą. Taip pat siekiama, kad sumažėtų įtampa tarp dramatiškų lagerio gyvenimo įvykių bei patyrusio tuos įvykius pasakotojo.

Pasakojimo pozicijos. Ypač svarbus pasakotojo santykis su vaizduojama aplinka. Memuaruose atsiskleidžia trys pozicijos. Pirma, pasakotojas – inteligentas, intelektualas, gerai išmanantis pasaulinę kultūrą (pavyzdžiui, vieno romano skyriaus antraštė „Nusikaltimai ir bausmės“ yra aiški užuomina į F. Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“).Antra, pasakotojas – vienas iš žmogiškumą praradusių SS karininkų, pasakojančių lagerio istorijas kaip anekdotines situacijas (štai vienas iš pasakojimų: „Baisiai menka ir nepatogi buvo ir dujų kamera. [...] Žmones uždaryti kameroje dar sekdavosi, suvaro juos tenai, sukemša, užrakina – ir baigta. Bet, va, dujos įleisti tenai labai nepatogu būdavo.“). Trečia,pasakotojas – kalinys, absurdiškos nužmoginimo sistemos liudytojas. Pasakotojas beveik nesileidžia į asmeniškus prisiminimus, jis yra savotiškas absurdo sistemos tyrinėtojas, todėl kūrinys įgauna universalų matmenį, t. y. liudija visą totalitarinę sistemą, o ne tik konkretų atvejį.

Nužmoginanti totalitarizmo sistema. Nors pasakojamas Štuthofo koncentracijos stovyklos gyvenimas 1943–1945 m., tačiau kūrinys įgauna universalią prasmę – jis tampa visos prievartinės sistemos kaltinamuoju aktu, o pasakotojas – tos sistemos liudytoju. Dirbdamas koncentracijos stovyklos raštinėje, galėdamas prieiti prie lagerio dokumentų, B. Sruoga rinko medžiagą savo būsimam romanui. Jam buvo ypač svarbu suvokti, kaip nužmoginimo sistema veikė žmones: tiek tikruosius nusikaltėlius, tiek belaisvius. Pati populiariausia lageryje filosofija „mušeikizmas“ kalinį greitai paverčia pusgyviu klipata, kurio „laukia“ nuolat rūkstantis krematoriumo kaminas. Ypač sunku šioje nužmoginimo aplinkoje ištverti inteligentui, ne veltui Sruoga rašo: „Ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus staiga žmogėdra darosi?“ Tai skausminga kultūros žmogaus reakcija į totalitarinės sistemos absurdą.

Uniforma ir numeris. Lageryje uniformos yra dviejų rūšių: SS karininkų (budelių) ir kalinių. Būtent uniforma tik ir skiria nacių kariškius nuo nusikaltėlių. Jei ne ji, manytum, jog darbuojasi aršiausi nusikaltėliai. Kaliniai taip pat turi savo uniformą, ją „puošia“ numeris. Skaičiais pažymėti net numirę kaliniai („Vieni gulėjo užsimerkę, kiti – su praviromis akimis, nuogi, su numeriu, chemišku pieštuku ant krūtinės ir ant pilvo užrašytu. Visai kaip ant siuntinio.“). Taip pabrėžiama, kad totalitarinėje nužmoginimo sistemoje žmogus praranda savo identitetą, tampa tik uniforma, skaičiumi (palygink su A. Škėmos romanu „Balta drobulė“).

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
22217 žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Turinys

  • 1. Judita Vaičiūnaitė
  • 2. Juozas Tumas- Vaižgantas
  • 3. Balio Sruogos ,,Dievų miškas”
  • 4. Antanas Škėma
  • 5. Jurgis Savickis
  • 6. M. K. Sarbievijus
  • 7. Romantizmas (Adomas Mickevičius, Maironis).
  • 8. J. Radvano ,,Radviliada”
  • 9. Henrikas Radauskas
  • 10. Vincas Mykolaitis- Putinas. Poezija
  • Jonas Aistis
  • 12. Justinas Marcinkevičius. Drama
  • 13. Vincas Mykolaitis- Putinas. Romanas ,,Altorių šešėly”
  • 14. Salomėja Nėris
  • 15. Neoromantizmas. Šatrijos Ragana
  • 16. Česlovas Milošas
  • 17. Martynas Mažvydas
  • 18. Marcelijus Martinaitis
  • 19. Justinas Marcinkevičius. Poezija
  • 20. Aidas Marčėnas
  • 21. Vytautas Mačernis
  • 22. Jurgis Kunčinas
  • 23. Vincas Kudirka
  • 24. Bronius Krivickas
  • 25. V. Krėvė- Mickevičius
  • 26. Marius Katiliškis
  • 27. Marius Ivaškevičius
  • 28. Sigitas Geda

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Išsamus Lietuvių kalbos ir literatūros autorių konspektas egzaminui
Konspektas Išsamus Lietuvių kalbos ir literatūros autorių konspektas egzaminui

Antanas Baranauskas – miško metaforos lietuvių literatūroje įprasmintojas Antanas Baranauskas – XIX a. vidurio lietuvių poetas romantikas [...]

Lietuvių kalbos ir literatūros programinių autorių konspektas
Konspektas Lietuvių kalbos ir literatūros programinių autorių konspektas

Žmogaus prigimties tema J. Savickio novelėse Biografijos ypatumai ir kūrybos bruožai. Jurgis Savickis – daugiabriaunė asmenybė: Maskvoje [...]

Išsamus lietuvių literatūros autorių konspektas abiturientams
Paruoštukė Išsamus lietuvių literatūros autorių konspektas abiturientams

VINCAS MYKOLAITIS – PUTINAS   KONTEKSTAS  Meniškai brandaus, psichologinio, intelektualaus romano autorius. XX a. vidurio rašytojas, kuris oficialiai [...]

Lietuvių kalbos 32 privalomų programos autorių bei jų kūrinių konspektas
Konspektas Lietuvių kalbos 32 privalomų programos autorių bei jų kūrinių konspektas

32 privalomų lietuvių kalbos programos autorių biografijos bei kūriniai su detaliomis analizėmis (citatos, veikėjai, turinys [...]

Lietuvių kalbos istorija gali būti įdomi. Pristatykite jums įdomiausius jos faktus ir argumentuotai paaiškinkite, kuo jie jums patrauklūs
Rašinys Lietuvių kalbos istorija gali būti įdomi. Pristatykite jums įdomiausius jos faktus ir argumentuotai paaiškinkite, kuo jie jums patrauklūs

Įžanga: Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą, o kiekviena kalba turi savo istoriją. Ne išimtis ir [...]

Lietuvių kalbos programinių autorių pastraipų rinkinys
Konspektas Lietuvių kalbos programinių autorių pastraipų rinkinys

Kristijono Donelaičio epinėje poemoje „Metai“ aptariamas dirbantis būras jaučiasi orus ir bendruomenės gerbiamas.Nors kūrinyje dažnai [...]

Lietuvių kalbos rašybos taisyklės
Prezentacija Lietuvių kalbos rašybos taisyklės

34 skaidrės.

Mokymosi sunkumai, iškylantys specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams, atliekantiems užduotis 6 klasės lietuvių kalbos I ir II dalies pratybų sąsiuviniuose
Referatas Mokymosi sunkumai, iškylantys specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams, atliekantiems užduotis 6 klasės lietuvių kalbos I ir II dalies pratybų sąsiuviniuose

Mūsų mokyklose, kur vyrauja mokomosios medžiagos įsiminimas ir atgaminimas, o ne mąstymas, problemų sprendimas, toks [...]

Lietuvių kalbos istorija gali būti įdomi
Referatas Lietuvių kalbos istorija gali būti įdomi

Visi kasdiena girdime lietuvių kalbą , ji mus lydi kiekviename žingsnelyje, tačiau retai susimąstome apie [...]

Dalis emigrantų nustoja kalbėti gimtąja kalba. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kuo ir kodėl žalingas gimtosios kalbos išsižadėjimas konkrečiam žmogui ir tautai
Rašinys Dalis emigrantų nustoja kalbėti gimtąja kalba. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kuo ir kodėl žalingas gimtosios kalbos išsižadėjimas konkrečiam žmogui ir tautai

Kiekvienai tautai yra labai svarbu išsaugoti savo kalbą, išlaikyti gilias tradicijas, jas puoselėti ir perduoti [...]

Kurie lietuvių kalbos aspektai geriausiai atskleidžia tautos mentalitetą?
Rašinys Kurie lietuvių kalbos aspektai geriausiai atskleidžia tautos mentalitetą?

Pasaulyje yra labai daug tautų ir visos jos skirtingos. Kiekviena iš jų pasižymi tik tai [...]