A. Mickevičiaus kūryba, kūrinių konspektai

Vėlinės (II dalis)

(Pradžioje dialogas tarp choro ir burtininko) Burtininkas kviečia vėles švęsti Vėlines į koplyčią, kur joms yra paruošęs valgių ir karštos maldos. Jis uždega saują pakulų ir pučia aukštyn. Jis mato šviesą, du mažus žaidžiančius vaikelius. Tai angelėliai. Vienas jų į kaimietę kreipiasi kaip į motiną, prisistato esąs Juzis. Šalia jo sesutė Ruzė. Jis sako, jog rojuje jiems geriau nei Žemėje. Angelėlis nepriima maldų bei vaišių, jam per saldu, jis prašo dviejų garstyčios grūdų. Jis sako, kad „Kas šios žemės vargų nepatyrė,/ Tas saldybių dangaus neragaus.“ Burtininkas prašo negraudinti tėvų, išprašo Angelėlius ir pradeda būrimą, laukia kenčiančių koplyčioj. Iš už lango pasigirsta šmėklos balsas, ji nori į vidų......