Vidinė ir išorinė motyvacija mokantis užsienio kalbos

Šiuolaikiniame pasaulyje užsienio kalbų mokymasis yra labai aktualus. Šiandien gebėjimas varijuoti užsienio kalbų žiniomis yra neatskiriama modernaus žmogaus savybė. Užsienio kalbos leidžia prisijungti prie pasaulinės bendruomenės, keistis informacija, bendradarbiauti, rengti bendrus projektus, rasti naujų pažinčių. Užsienio kalbos mokymasis privalomas tiek mokyklose, tiek universitetuose. Be to, pastaraisiais metais padidėjus imigracijai Lietuvoje, užsienio kalbų mokymasis tapo itin populiariu procesu. Siekiant išvykti iš Lietuvos, žmonės vis dažniau pasirenka įvairiausius užsienio kalbos kursus. Tačiau ar tik tai sąlygoja užsienio kalbų mokymąsi? Atsakant į šį klausimą svarbu atsižvelgti į daugelį reiškinių. Vienas jų – mokymosi motyvacija.
Analizuojant mokymosi motyvaciją vienas pagrindinių klausimų – mokymosi motyvai. Mokymosi motyvas apibūdinamas kaip veiksmo priežastis, kylanti dėl asmens ir objekto, patenkinančio jo poreikius, interesus, tikslus, sąveikos. Motyvai įtakoja mokymosi motyvacijos lygį. Jie susiję su poreikiu įgyti naujas žinias, įgūdžius ir gebėjimu tuo disponuoti. Bet kurie iš jų yra efektyvesni užsienio kalbos mokymosi procese? Palyginus su kitomis temomis, užsienio kalbos motyvacija yra mažai tirtas reiškinys, o jo svarba – begalinė, tiek besimokantiems, tiek mokytojams.
Darbo tikslas – išsiaiškinti vidinės ir išorinės motyvacijos įtaką užsienio kalbos mokymosi procesui, analizuojant tam tikrą mokslinę literatūrą.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti mokymosi motyvacijos teorijas;
2. Išaiškinti vidinės ir išorinės motyvacijos sampratą;
3. Išnagrinėti, kuri motyvacija (vidinė ar išorinė) turi didesnę įtaką užsienio kalbos mokymuisi.