Tarptautinės sankcijos, jų rūšys. Embargo samprata

ĮVADAS

Tarp valstybių vykstant prekybai, rutuliojasi ryšiai ir užmezgami atitinkami prekybiniai santykiai. Taip formuojamos pajamos, valstybės biudžetas ir prekybos balansas. Pasaulyje vyrauja daug valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva. Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas yra sudarytas iš einamosios sąskaitos ir finansinės sąskaitos . Pagal Lietuvos Respublikos Centrinio banko apibrėžimą mokėjimų balansas yra suprantamas kaip statistinė sąskaita, į kurią yra įtrauktos šalies atitinkamo laikotarpio ekonominės operacijos su likusiu pasauliu. Lietuvos Banko duomenimis 2013 metais IV ketvirtį einamosios sąskaitos balanso perteklius sudarė 732,1 mln. litų, o per visus metus perteklius sudarė 1,8 mlrd. litų, tačiau mokėjimų balansą smukdė užsienio prekybą, kuri dėl padidėjusio importo turėjo deficitą 966,9 mln. litų. Iš tarpinio vartojimo, vartojimo prekių, investicinių ir kitų prekių, teigiamą poveikį turėjo tik vartojimo ir kitų prekių balansas. Didžiausias eksportas buvo į Rusiją, Latviją, Estiją ir Lenkiją palyginus 2013 metus su 2012 (žr. 1 priedą). Einamųjų pervedimų perteklius sudarė 1,1 mlrd. litų, o kapitalo ir finansinės sąskaitos perteklius sudarė 2,7 mlrd. litų. Tuo tarpu tiesioginės užsienio investicijos (TUI) sudarė 1,9 mlrd. litų. Oficialios tarptautinės atsargos sudarė 20,3 mlrd. litų. (Lietuvos Bankas Ekonomikos ir finansinio stabilumo statistikos departamentas, 2014). 2014 metais einamojoje sąskaitoje buvo deficitas 710,5 mln. litų. Finansinė sąskaita sumažėjo 372,7 mln. litų. Žvelgiant į makroekonominius Lietuvos Respublikos rodiklius, matyti, kad nuo 2001 metų valdžios sektoriaus bendroji skola siekusi 11,2209 mlrd. litų, 2013 metais pakilo iki 47,1116 mlrd. litų (Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 2014). 1993 metais valstybės biudžetas vienintelį kartą buvo perteklinis (išlaidos buvo mažesnės už pajamas). Šalies istorijoje buvo ir ekonomikos kylimo tarpsnis, 2004 metais Lietuvai esant Europos Sąjungoje (ES) valstybės skola buvo mažiausia tarp ES šalių narių ir siekė 19,7 procento BVP, tačiau dėl prasidėjusio 2008 metais, suprastėjo visi makroekonominiai rodikliai, pvz. tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo iki 382,9 mln. litų. Kiekvienais metais didėjantis biudžeto deficitas, didina bendrą valstybės skolą. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais į Lietuvą buvo importuota prekių už 27 mlrd. litų iš Rusijos bei iš Vokietijos prekių už 9,7 mlrd. litų. Tuo tarpu eksportas į Rusija buvo didžiausias iš visų šalių ir sudarė 16,9 mlrd. litų, o į Latviją 8,3 mlrd. litų. 2014 metais užsienio prekybos deficitas sparčiai augo ir palyginti su 2013 metais vien tik per sausio-birželio mėn. padidėjo 894,2 mln. litų. 2014 metais prasidėjus neramumas Ukrainoje, politiniams konfliktams su JAV ir ES, susidrumstė santykiai ir su Rusija. Rusijos valdžiai paskelbus Europos Sąjungos šalims, o Europos Sąjungos šalims – Rusijai sankcijas, pastariosios pasireiškė tiek politine, tiek ir ekonomine prasme, pvz. Lietuvai buvo uždrausta gabenti vaisius, daržoves, pieno produktus, mėsos gaminius ir pan. į Rusiją, šalies eksportas ženkliai smuko. ERPB duomenimis vien tik per 2014 metų pirmuosius mėnesius šalies eksporto rodikliai sumažės 3,89 % kas sieks 2,72 % Lietuvos Respublikos BVP . Europos Sąjunga taip pat paskelbė tam tikrus draudimus Rusijai (atvykti į ES šalis tam tikriems aktoriams ir kultūros veikėjams, Rusijai apribotos galimybės skolintis Europoje pinigines lėšas kapitalo rinkose, kariuomenės įvedimas į Ukrainą, naftos produktų įvežimo apribojimai iš Rusijos į ES ir t.t.) (Willkie Farr&GallagherLLp, 2014). Tarptautinių sankcijų aspektus yra nagrinėję LR Teisingumo Ministerijos specialistai (2009), Martynas Lukoševičius (2010), Gintaras Švedas (2011), Žibutė Petrauskienė (2011), Jurga Kasputienė (2014), Martin J. Weinstein, Robert J. Meyer, Jeffrey D. Clark, Peter Burrell, Miriam A. Bishop (2014) bei kiti autoriai ir mokslininkai. Kadangi tarptautiniai santykiai ir prekyba yra neatsiejama visų šalių ypatybė, tam tikri prieštaravimai ir nesutarimai tarp šalių pasireiškia per tarptautines sankcijas, kurios paliečia šalių makroekonominius rodiklius, o per pastaruosius ir šalies gyventojus, todėl šiuo metu yra labai aktualu išanalizuoti tarptautinių sankcijų rūšis ir jų ypatumus bei poveikį.