Prekių ekologinio ženklinimo ES problemos

Temos aktualumas. Sąvoka ekologija, anksčiau reiškusi mokslo sritį, per pastaruosius dešimtmečius nepaprastai išsiplėtė, tapo visuotine, iš esmės reiškia daug daugiau negu pats žodis. Kadangi Europos Bendrijos aplinkosaugos strategija, paremta metodu “kas teršia, tas moka”, nepasiekė norimų rezultatų, EB buvo priversta padidinti savo įsikišimą ir sukūrė strategijas, paremtas “švariais” produktais bei taršos prevencija gamybos proceso pradžioje. Tikslu, 1990 m., gegužės 5 d., Europos Taryba kreipėsi į Komisiją, siūlydama parengti projektą dėl aplinkosaugos ženklo patvirtinimo Europos Bendrijoje.

Darbo problema. Daugelis įmonių, siekdamos patraukti vartotojus, ėmė didinti savo produktų žaliąjį turinį”, pašalindamos toksinius ingredientus, nereikalingas pakavimo medžiagas, taip efektyviau panaudodamos energiją ir pakeisdamos produktus taip, kad juos būtų galima perdirbti ar grąžinti į apyvartą. Įmonės suprato, jog ekologiškiems produktams nusimato puiki ateitis dėl vis augančios paklausos ir, kad joms atsiranda naujos rinkos galimybės. Vis dėlto, vartotojai pirks ekologiškus produktus tik tada, jei viskas bus vykdoma sąžiningai.

Savanoriška įmonių aplinkosaugos veikla tarptautinės organizacijos, vyriausybė ir visuomenė susidomėjo palyginti neseniai – tik praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje, nors pavienių ryškių iniciatyvos pavyzdžių buvo žinoma ir anksčiau. Remiant šią veiklą sukuriamos specialios priemonės – aplinkosauginis ženklinimas ir aplinkosaugos vadybos standartai, kurių reikalavimai papildo privalomus ir valstybės institucijų reglamentuojamus aplinkosaugos reikalavimus. Prie savanoriškųjų priemonių priskiriamos aplinkosaugos vadybos sistemos ISO 14001 ir EMAS (angl. Ecomanagement and audit scheme) bei produktų aplinkosauginis ženklinimas (angl. ecolabelling). (Ruževičius, 2007e, p. 99 - 100).

Darbo tikslas. Kursiniame darbe aptarti prekių ekologinio ženklinimo ES problemas ir ištirti atliekant sociologinį tyrimą, apklausiant respondentus, ar ekologiškos prekės yra žinomos Lietuvoje, ar vartotojai renkasi šias prekes pagal ekologinius ženklus.

Darbo objektas. Prekių ekologinio ženklinimo ES problemų tyrimas.

Darbo uždaviniai.

1. Aptarti ekologinio ženklinimo samprata, tikslus, naudą;
2. Įvertinti prekių ekologinio ženklinimo ES problemas;
3. Nurodyti šalis, kurios įgyvendina prekių ekologinį ženklinimą pagal ES iškeltus reikalavimus;
4. Atlikti sociologinį tyrimą, kuris nustatytų prekių su ekologiniu ženklu (ekologiškų prekių) populiarumą tarpe Lietuvos vartotojų bei pasiūlyti problemos sprendimo būdus.

Darbo hipotezės:

1. ES ekologinės politikos instrumentai turi reikšmingą įtaką Lietuvos ekologinės gerovės užtikrinimui;
2. Lietuvos ir ES prekių ekologinio ženklinimo problemos iš esmės sutampa, nors skiriasi jų laipsnis.

Darbe naudoti metodai: tekstinių duomenų sąvokos, informacijos pateikimas grafiškai ir duomenų analizavimas. Darbe buvo naudojama: aprašomosios mokslinės literatūros bei interaktyvių šaltinių analizė, statistinis grafinis duomenų vaizdavimas ir lyginamoji analizė, sociologinis tyrimas (anketinė apklausa).

Darbo turiniui pateikti panaudota dokumentinė analizė ir apibendrinimas. Šio darbo turinį sudaro du skyriai: pirmajame skyriuje bus prekių ekologinio ženklinimo samprata; prekių ekologinio ženklinimo ES problemos analizė; antrajame bus atliktas sociologinis tyrimą, norint ištirti ekologiškų prekių ir jų ženklų žinomumą, bei pasiūlyti problemos sprendimo būdus Lietuvoje.

Rengiant šį darbą buvo remtasi: moksline literatūra, straipsniais, publikacijomis, įstatymais ir informaciniais šaltiniais internete, Statistikos departamento duomenimis bei ES dokumentais. Pagrindiniai sunkumai rašant baigiamąjį darbą kilo dėl literatūros šaltinių ir statistinių duomenų nepakankamumo. Kadangi Lietuva neseniai įstojo į ES, todėl šia tema kol kas yra labai nedaug publikuotų straipsnių ir atliktų tyrimų. Užsienio literatūros šaltiniai ne visuomet tinka, kadangi atskirose šalyse skiriasi patirtis prekių ekologinio ženklinimo sprendimo būdai, todėl ne visuomet šią informaciją galima pritaikyti Lietuvai. Nors Lietuva yra ES narė tik palyginus neseniai, visa šalies politika buvo derinama prie Europos sąjungos reikalavimų jau palyginti senokai, todėl šis darbas padėtų realiau suvokti šios srities darbų eigą bei padaryti pirmas išvadas apie narystės ES įtaką prekių ekologinio ženklinimo Lietuvoje svarbą.