Ekonominių - geografinių struktūrų analizė Švedijoje

Darbo aktualumas. Švediją nuo Lietuvos skiria Baltijos jūra, tačiau tai nesutrukdė šalims sąveikauti. Švedija būdama Skandinavijos valstybe veikė lietuvių visuomenę: per Vazų dinastijos valdymą, karus bei prekybą. Būtent dėl turimų bendrų sąsajų reikėtų labiau pažinti šią šalį, jos gyventojus.

Beto iš Švedijos galime nemažai pasimokyti. Nors joje dešimto dešimtmečio pradžioje buvo žymus ekonomikos nuosmukis, tačiau valstybė atsigavo ir iki pasaulinės krizės jos ekonominė padėtis buvo puiki bei daug žadanti. Ji jau turi patirties kaip elgtis esant recesijai, tad naudinga paanalizuoti Švedijos veiksmus gaivinant ekonomiką, apžvelgti, kas būdinga jos ūkiui.

Nors šalis yra Europos pakraštyje, tačiau ji nėra atskirta nuo pasaulio: turi gerai išvystytą transporto sistemą, į ją atvyksta nemažai turistų, į ją investuoja nemažai pasaulio šalių.

Tikslas – atlikti Švedijos geografinių-ekonominių struktūrų analizę.

Uždaviniai:

1. Aptarti Švedijos gamtinės aplinkos ypatumus.
2. Apžvelgti šalies demografinę situaciją.
3. Išanalizuoti Švedijos ekonominę situaciją, inovacijų taikymą, ūkio konkurencingumą.

Darbo struktūra: darbas sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatoma Švedijos geografinė padėtis, gamtiniai ypatumai (reljefas, vandenys, klimatas, gamtiniai ištekliai) bei nacionaliniai parkai. Antrojoje dalyje trumpai aptariama demografinė šalies padėtis, gyventojų užimtumas, nedarbas. Trečiojoje analizuojama Švedijos ekonomika, atskiri ūkio sektoriai, jų vystymasis, specializacija, taip pat aptariamas inovacijų vaidmuo šaliai bei išskiriami svarbiausi šalies konkurencingumo veiksniai.