Gydytojo ir paciento bendravimas

Šiandieniniame pasaulyje medicina labai priartėjo prie kiekvieno iš mūsų. Kontaktai su gydytojais dabar tapo daug dažnesni. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad gydytojo dabar prireikia dažniau todėl, kad žmonės dažniau serga. Medicinos mokslo ir technikos pažanga leidžia daugelį sveikatos problemų spresti greičiau ir aptarnauti daugiau pacientų. Pripažįstama, kad gydymo paslaugų kokybę lemia du pagrindiniai komponentai – techninis (organizaciniai, techniniai ir finansiniai sveikatos priežiūros sistemos ištekliai bei funkcionavimas) ir tarpasmeninis (ryšiai ir santykiai). Teigiama, kad sveikatos priežiūros kokybė dažniau priklauso ne nuo techninių medicinos laimėjmų ir naujų technologijų, bet nuo to, kas vyksta žmogiškųjų santykių plotmėje. Laikas įrodė, kad technologijos ir pokyčiai negali atstoti to, ką teigia unikalus žmogiškasis sergančio žmogaus ir jį gydančio asmens ryšys. Gydytojo ir paciento santykiai išlieka vienu pagrindinių sveikatos priežiūros komponentų [8, 4].

Pastaraisias dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių dėmesio sulaukusi sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą ir jo poreikius tampa vis svarbesne tendencija ir Lietuvoje. Imta vertinti paciento nuomonę apie jam teikamas sveikatos priežiūros paslaugas. Pasaulio sveikatos organizacija vienu reikšmingu sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimo rodikliu pripažįsta paciento lūkesčių įgyvendinimą. Paciento lūkesčiai svarbūs ne tik kaip jo nuomonės išraiška, tačiau jų įgyvendinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis, paslaugų vartojimui, gydymo rėžimo laikymuisi – taigi, ir gydymo rezultatams [3].

Lietuvos gyventojai nepasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis priežastimis dažniausiai įvardija negatyvius gydytojo ir paciento santykių aspektus. Tai rodo, kad pacientų nuomonę apie sveikatos sektorių daugiausiai formuoja tarpasmeniniai paciento ir jį gydančio gydytojo santykiai. Sveikatos priežiūros sistemos valdymui svarbu ir tai, kad tas pats procesas abiejų jame dalyvaujančių pusių – paciento ir gydytojo – vertinamas skirtingai.