Su šeimomis patiriančių sunkumų dirbančių socialinių darbuotojų profesinės patirtys pirmaisiais metais po studijų

39 psl. / 8864 žod.

Ištrauka

Profesionalus socialinis darbas turi būti nukreiptas į problemų sprendimą ir pokyčių

siekimą ,kad šeimų patiriančių sunkumų skaičius mažėtų. Socialinis darbuotojas turi būti tarpininkas tarp žmogaus ir jo aplinkos, siekti tobulinti kiekvieno žmogaus gebėjimus, praturtinti jų gyvenimą ir padėti išvengti disfunkcijų. (Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas, psl. 63-64).Socialinis darbas reikalauja didelio žinių bagažo, vertybių supratimo, profesionalaus

pritaikymo įvairiose situacijose. „Socialinis darbas - tai skirtingų mokslų sričių – psichologijos,

sociologijos, pedagogikos, ekonomikos, teisės, antropologijos, biologijos – žinios. Todėl

socialiniam darbuotojui, dirbančiam visuomenėje, turinčioje sudėtingų socialinių problemų i

daugybe žmogiškųjų poreikių, svarbu įgyti žinių ir gebėjimų, leidžiančių suprasti žmones įvairiose situacijose” (V. Ivanauskienė, N. Liobikienė, 2003).

O. Hagan teigia, kad socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir

įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatūra ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti

nuovokus ir jautrus atsiradus sunkumams (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir

pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI). Tik praktinė veikla, kuri grindžiama vertybėmis, kuri, tinkamai atliekama ir paremta žiniomis, kritinė analizė ir refleksija, yra laikoma kompetentinga. (Kieran O‘Hagan, 1997).

Pirmą kartą „perdegimo“ terminą pavartojo (Freudenberger 1974) metais.  XXI a. niekam ne paslaptis, jog vis greitėjantis gyvenimo tempas vis dažniau pradeda diktuoti ir šiuolaikinio žmogaus įvaizdį. Vardan prestižo, pripažinimo, noro būti geriausiu ir išsaugoti turimą darbo vietą yra aukojamas poilsio laikas, dirbami viršvalandžiai ir t.t. Šiandieninėje visuomenėje daugelis tyrėjų pabrėžia, jog perdegimo sindromas, jo neigiama įtaka dirbantiesiems, tampa vis aktualesne problema (Maslach ir kt., 2003; Hawksley, 2007; Goddard,2004; Langelaan ir kt., 2006; Kim ir kt., 2007). Didžiausią riziką perdegti turi trijų profesijų atstovai: medicinos, socialiniai darbuotojai bei pedagogai, o lyginant šias profesijas tarpusavyje -perdegimo sindromas akivaizdžiausiai pastebimas socialinių darbuotojų tarpe (Evers ir kt., 2002).Socialiniai darbuotojai yra tokia specialistų grupė, kurios profesinis nuovargis yra tapęs viena aktualiausių profesinės raidos problemų bei nuolat reikalauja aktyvių ir tikslingų problemos įveikimo būdų, kadangi vyksta nuolatinis kontaktas su klientais, jų problemomis ir rūpesčiais (Leliūgienė ir kt., 2003). Dirgėlienė, Večkienė (2009) savo straipsnyje teigia, jog: „Socialinio darbuotojo veikla yra sudėtinga, kompleksinė, o rezultatas

sunkiai prognozuojamas. <...> Iškyla būtinybė nuolat taikytis prie besikeičiančių aplinkos sąlygų. <...> Sudėtingose daugiamatėse situacijose iškyla streso rizika, kurio neįveikus pasireiškia „perdegimo sindromo“ grėsmė (Dirgėlienė ,Venckienė 2009,p 144).

Aktualumas. Daugelyje ES šalių, kaip ir Lietuvoje, socialinio darbo profesija priskiriama rizikingiausioms. Profesinės rizikos veiksniai dirbant socialinį darbą yra patys įvairiausi. Pats socialinis darbas bei aplinka, sąlygos ir situacijos, kurioms esant socialinis darbuotojas atlieka šias pareigas. Socialiniai darbuotojai dirba nuolat besikeičiančioje socialinėje, politinėje ir ekonominėje visuomenėje, kontaktuoja su skirtingos socialinės padėties, elgesio, įvairių socialinių problemų turinčiais žmonėmis, todėl savo profesinėje veikloje susiduria su agresija ,smurtu ir kitai profesinei rizikai.” (Socialinis darbas 2008 m. Nr. 7(3), psl. 84).  Iš žiniasklaidos pasirodančios informacijos ne retai matome , jog socialiniai darbuotojai patiria agresijos ,grasinimų ir kitų veiksnių iš kliento. Dažnai socialiniams darbuotojams tenka vykti pas girtaujančius klientus ir tokiu atveju negali numatyti, kaip gali elgtis vienas ir kitas klientas. Nebe priežasties socialinio darbuotojo specialybė yra įtraukta į pavojingų darbų sąrašą.

Tyrimo objektas: Socialinio darbuotojo profesinės patirtys pirmaisiais metais po studijų.

Tyrimo tikslas: atskleisti socialinių darbuotojų dirbančių su   šeimomis patiriančiomis sunkumų profesinės patirtis pirmaisiais metais po studijų.

Tyrimo problema. Kokią reikšmę patiriamai profesinei rizikai turi studijų metais įgytos žinos, vertybės, įgūdžiai?

Tyrimo uždaviniai:

  1. Apžvelgti socialinio darbuotojo funkcijas ir vaidmenį.
  2. Apklausos metu atskleisti su kokiais sunkumai susiduria socialiniai darbuotojai, ar užtenka studijų metu įgytų žinių.

Tyrimo metodai:

Mokslo informacijos šaltinių apžvalga, kokybinis tyrimas-pusiau struktūruotas interviu.

Tyrimo imtis: visi respondentai buvo pasirinkti tikslingai ,socialiniai darbuotojai dirbantys su  šeimomis patiriančiomis sunkumų ;socialiniai darbuotojai dirbantys pirmus metus po studijų.

Apklausta buvo 3 respondentai, atitinkantys minėtus kriterijus, kurie dirba X ,N, C socialinių paslaugų centruose.

Turinys

  • ĮVADAS5
  • 1.SOCIALINIS DARBAS LIETUVOJE7
  • 1.1Socialinio darbuotojo indėlis kuriant žmogaus gerovę8
  • 1.2Socialinio darbuotojo ir kliento santykiai12
  • 2.2Socialinio darbuotojo dirbančio su šeimomis patiriančiomis sunkumų profesinės rizikos veiksniai18
  • 2. TYRIMINĖ DALIS20
  • 2.1 Tyrimo metodika ir organizavimas20
  • 2.2 Tyrimo rezultatai ir jų analizė21
  • IŠVADOS28
  • PRIEDAI31

Reziumė

Autorius
lilijana
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Socialinis darbas
Kaina
€9.24
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Kov 3, 2020
Apimtis
39 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai