Elektrinių dydžių matavimas ir jo paklaidos

Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.

Teorinio pasirengimo klausimai. Absoliutinė ir santykinė paklaida. Sisteminė ir atsitiktinė paklaida. Prietaiso tikslumo klasė ir jos ryšys su sistemine paklaida.

Teorinė dalis. Laboratoriniams darbams dažniausiai naudojami arba rodykliniai, arba skaitmeniniai matavimo prietaisai. Įtampa matuojama voltmetrais, kilovoltmetrais (1 kV = 103 V), milivoltmetrais (1 mV = 10-3 V) ir kt.

Elektros srovės stiprį dažniausiai matuojame ampermetru, miliampermetru (1 mA = 10-3 A) ir mikroampermetru (1 μA = 10-6 A).

Varžą matuojame ommetrais, kiloommetrais (1 kΩ = 103 Ω), megommetrais (1 MΩ = 106 Ω).

Darbo aprašymas

1. Darbe pateiktos 4 schemos. Kiekvienam variantui „išmatavę” srovės stiprį I bei įtampą U, apskaičiuojame rezistoriaus varžą R = U/I .
2. Kiekvienam variantui įvertinę srovės stiprio bei įtampos nustatymo absoliutines paklaidas ΔI ir ΔU, apskaičiuojame santykines paklaidas ΔI/I bei ΔU/U.
3. Dydžio z=f(x,y) ribinės paklaidos formulė
4. Remdamiesi matavimo prietaisų tikslumo klase, analizuojame paklaidas ΔR/R.
5. Braižome rezistoriaus, su kuriuo „atlikome“ matavimus, voltamperinę charakteristiką I=f(U).