Taikomieji mokslai / Žemės ūkis

Miškininkystės paruoštukė

0 atsiliepimų
Autorius:

1.Miškų reikšmė žmogui anksčiau ir dabar. Anksčiau buvo labai populiari lydiminė žemdirbystė taip pat kaip ir ankačiau taip ir dabar zmonės naudoja miško išteklius. Miškai – svarbus gamtinių išteklių šaltinis.  Juose išauginama mediena, renkami grybai, uogos, vaistinė žaliava, sakai, medžiomi žvėrys. Miškai atlieka apsaugines funkcijas – miško želdiniai apsaugo žemės ūkio naudmenų plotus, šlaitus, smėlynus nuo vėjo ir vandens erozijos, sulėtina paviršinio nuotėkio srautus, geriau paskirsto sniegą, sumažina dirvos įšala, oro,dirvos bei va vandens užterstumą cheminėmis medžiagomis, švelnina ir gerina mikroklimatines sąlygas. Miškai suteikia palankias sąlygas reakrecijai – reakreacinė vertė kai kuriais atvejais gali būti didesnė už medienos ir kitų resursų vertę.

2.Miškų grupės ir jų prasmė. Remiantis Lietuvos miškų įstatymu visi miškai, atsižvelgiant į jų augimo paskirtį bei ūkinės veiklos apribojimus skirstomi į IV grupes: I grupė – rezervatiniai miškai. Tikslas – palikti natūraliam vystymuisi ir moksliniams tyrimams. Tai valstybinių rezervatų, valstybinių parkų rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. II grupė – specialiosios paskirties miškai. Jie užima 11,9 proc. viso miškų ploto. Šioje grupėje skiriamos 2 kategorijos: A - ekosistemų apsaugos miškai: gyvosios gamtos draustiniai (botaniniai, genetiniai, botaniniai-zoologiniai, zologiniai, pedologiniai, telmologiniai, kraštovaizdžio), saugomi kraštovaizdžio, buveinių ir gamtos išteklių sklypai, priešeroziniai  miškai, tyrimo bareliai, genetiniai draustiniai, Baltijos jūra ir Kuršių marių apsauginiai miškai (iki vieno km.) B – rekreaciniai miškai: miestų miškai, miško parkai, valstybinių parkų rekreacinės zonos, kurortiniai miškai, rekreaciniai sklypai. Blogos sanitarinės būklės, stichinių veiksnių sudarkyti šios grupės miškai  kertami neplynaisiais  arba plynaisiais sanirariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami neplynaisiais  kirtimais. Šiuose miškuose vykdomi ugdymo kirtimai. III grupės – apsauginiai miškai. Jiems priskiriami šių kategorijų miškai:  Negyvos gamtos drasutiniai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kartografiniai, kultūriniai  ) ; Apsaugos zonų miškai (valstybinių parkų saugomų teritorijų, gamyklų  ); Apsauginiai miškai (laukų, kelių, vandens telkinių  ); Sėkliniai medynai Šios grupės miškai sudaro 16,1 proc. visų miškų. Gausiausią jų dalį (net 46,4 proc.) sudaro vendens telkinių apsauginiai miškai. IV grupė – ūkiniai miškai. Jiems priskiriami miškai, skirti medienos auginimui ir nepriskirti I – III miškų grupėms.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
6506 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • 1.Miškų reikšmė žmogui anksčiau ir dabar
  • 2.Miškų grupės ir jų prasmė
  • 3. Saugomų teritorijų grupavimas Lietuvoje ir jų prasmė. Lietuvos saugomos teritorijos
  • 4.Miškų nuosavybės formos ir miškų valdymo struktūra.
  • 5.Miško bendrijos elementai
  • 6. Pagrindiniai medį charakterizuojantys rodikliai
  • 7. Pagrindiniai medyną apibūdinantys kiekybiniai ir kokybiniai parametrai
  • 8. Medžių tarpusavio sąveikos rūšys Medžių tarpusavio sąveikos rūšys
  • 9.Medžių diferenciacija ir eliminacija
  • 10. Pomiškis ir trakas miške bei jų reikšmė
  • 11.Gyvoji dirvožemio danga ir paklotė jų reikšmė
  • 12.Lietuvos miškų augavietės ir jų išskyrimo prasmė
  • 13. Šviesos reikšmė miškui Šviesa reikalinga vykdyti fotosintezę Apšvietimas lemia lapų dydį ir formą, šaknų išsivystymą, stiebų ir lajų formą, žydėjimą, derėjimą,pumpurų uglių medėjimą, sėklų dygimą. Yra skiriami šviesiniai ir ūksniniai medžių pokyčiai. Šviesiniai :pušys, gluosniai, ievos. Ūksniniai: klevas, skroblas, liepa.
  • 14. Šilumos reikšmė mikškui Nuo šilumos priklauso daugelio fiziologinių procesų intensyvumas. Optimaliausiai temperatūra yra 20-30 laipsnių. Nuo temperatūros priklauso medžių prieaugis lietuvos klimato sąlygomis. Medžių rūšys skirtingai kreguoja į temperatūros svyravimus. Yra skiriamos reiklios šilumai rūšys: kaštonas, graikinis riešutmedis, robinija. Atsparios šalnoms/šalčiams
  • 15. Šalnų ir šalčių įtaka miškui Šaltos žiemos poveikis gali pasireikšti ne tik tiesiogiai (pumpurų, lapų, žiedų, ūglių pažeidimais), bet ir netiesiogiai (nuo šalčio ar ankstyvų šalnų augalai apsilpsta, sumažėja jų augimo sparta, atsparumas grybinėms ligoms ir kenkėjams). Šalnos gali pakenkti medžių sėklų vystymuisi.
  • 16. Dregmes itaka miskui
  • 17. Sniego ir apledejimo itaka miskui
  • 18. Teigiama ir neigiama vejo itaka miskui
  • 19. Neigiamos vejo itakos miskui mazinimo budai
  • 20. Dirvozemio (augavietes) reiksme miskui.
  • 21. Miško įtaka dirvodarai.
  • 22. Taršos įtaka miškams.
  • 23. Miško gyvūnijos įtaka miškams
  • 24. Antrapogeninių veiksnių įtaka miškams.
  • 25. nacionalinė ir sklypinė miškų inventorizacija
  • 26. Miško atkūrimo ir įveisimo samprata ir būdai
  • 27. Privalomieji darbai įveisiant ar atkuriant mišką
  • 28.Miško žėlimo būdai bei jų privalumai ir trūkumai
  • 29. Spygliuočių medžių želdinių sodinimas (kiekiai, mišrinimas ir svarba)
  • 30. Kietųju lapuočiu medžių želdinių sodinimas (kiekiai, mišrinimas ir svarba)
  • 31. Minkštųjų lapuočių medžių želdinių sodinimas (kiekiai, mišrinimas ir svarba) (apytikslis)
  • 32 Laukų ir vandens apsauginių želdinių reikšmė
  • 33.Pakelių ir gyvenviečių apsauginių želdinių reikšmė
  • 34. Smėlynų ir sodų apsauginių želdinių
  • 35 Biologinės įvairovės padidinimo miškuose būdai (apytikslis)
  • 36. Svarbiausi apribojimai kertant miškus plynais kirtimais. Nepaisant visų sąlygų, vadovaujantis pagrindinių kirtimų taisyklėmis plynai kertami visi pelkinių augaviečių medynai ir užmirkusių augaviečių eglynai. Plynai dažniausiai kertami del ivairiu veiksnių pazeisti bei mažuose netaisyklingos formos sklypuose augantys ligų kenkejų gaisrų sudarkyti <0,4 skalsumo medynai. Plinieji kirtimai vykdomi biržėmis ar sklypais.
  • 37 atvejiniai kirtimai taikomi, kai yra medynas brandaus amziaus ir pakankamo skalsumo. Šį kirtimo būdą sąlygoja medyno rūšinė sudėtis perspektyvaus pomiškio kiekis, antro ardo buvimas.Šis kirtimo metodas taikomas siekiant savaiminio miško atžėlimo ir sutrumpinti medyno išaugimo laika.
  • 38. atrankiniai kirtimai taikomi įvairiaamžiouse, ypatingos apsaugos ir riboto miško naudojimo medynuose, dažniausiai IIgr. Miškuose.Tokie kirtimai padeda išsaugoti miškų funkcinę paskirtį jų apsauginę ir rekreacines savybes.
  • 39. ugdomųjų miško kirtimų tikslai
  • 40. ugdomieji kirtimai gali būti vykdomi tik
  • 41. sanitarinių miškų kirtimų rūšys ir priežastys.
  • 42. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai ir jų vykdymo prasmė.
  • 43. Miško gaisrų rūšys jų pavojingumas ir reikšmė
  • 44. Profilaktinės, priešgaisrinės ir gaisrų gesinimo priemonės.
  • 45. pagrindinė miško kenkėjų klasifikacija ir jų reikšmė.
  • 46.Apsisaugant nuo miško ligų ir kenkėjų taikomi miško ūkiniai,cheminiai, mechaniniai-fiziniai ir biologiniai metodai.
  • 47. Kokiems kirtimams privačiose valdose neprivalomi leidimai iš RAAD‘ų.

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Statybinė medžiagotyra (paruoštukė)
Paruoštukė Statybinė medžiagotyra (paruoštukė)

Statybinė medžiagotyra (paruoštukė) [...]

Statybinė medžiagotyra 2 (paruoštukė)
Paruoštukė Statybinė medžiagotyra 2 (paruoštukė)

Statybinė medžiagotyra 2 (paruoštukė) [...]

Medžiagų atsparumo paruoštukė
Paruoštukė Medžiagų atsparumo paruoštukė

Ašinis tempimas arba gniuždymas – tai toks strypo deformavimas, kai jo skerspjuvyje veikia viena iraža [...]

Miškininkystė
Referatas Miškininkystė

Lietuvoje yra 2 mln. 173 tūkst. hektarų miško, tai sudaro maždaug trečdalį respublikos teritorijos. Iš [...]

Jungtys
Paruoštukė Jungtys

Jungtys [...]

Literatūros teorijos paruoštukai
Paruoštukė Literatūros teorijos paruoštukai

Naudinga medžiaga ruošiantis Lietuvių kalbos valstybiniam egzaminui. [...]

Ekonomikos paruoštukė
Paruoštukė Ekonomikos paruoštukė

Darbas apima visus pagrindines ekonomines sąvokas.

Sintaksės paruoštukė
Paruoštukė Sintaksės paruoštukė

Žodžių junginiai Kiekvieną sakinį galima suskirstyti į žodžių junginius. Jung. Sudaro pagrindinis ir šalutinis dėmuo. Visi [...]

Zoohigiena
Kursinis darbas Zoohigiena

Higiena (hygieinos) išvertus iš graikų kalbos yra sveikatą palaikantis. Gyvūnų higiena (zoohigiena) – žemės [...]

Šiluminių punktų, katilinių renovacija
Kursinis darbas Šiluminių punktų, katilinių renovacija

Pradėdami rašyti šį darbą norėtume apibendrinti darbo strūkturą apie ką bus kalbama ir kaip bus [...]

Grandinės dažninių savybių analizė
Laboratorinis darbas Grandinės dažninių savybių analizė

Apskaičiuoti ir nubraižyti duotos grandinės dažnines amplitudės ir fazės charakteristikas. Nustatyti grandinės pralaidumo juostą Duota: R [...]

Abiem galais įtvirtintų tempiamų gniuždomų strypų skaičiavimas
Laboratorinis darbas Abiem galais įtvirtintų tempiamų gniuždomų strypų skaičiavimas

Tempiamų gniuždomų strypų skaičiavimas. uždavinių pavyzdžiai.

Viskas apie medieną
Konspektas Viskas apie medieną

Viskas apie medieną.

Stiklas (referatas)
Referatas Stiklas (referatas)

Stiklas (referatas) [...]

Oneirologijos paruoštukė
Konspektas Oneirologijos paruoštukė

Išsami oneirologijos paruoštukė.