Miškininkystės paruoštukė

1.Miškų reikšmė žmogui anksčiau ir dabar. Anksčiau buvo labai populiari lydiminė žemdirbystė taip pat kaip ir ankačiau taip ir dabar zmonės naudoja miško išteklius. Miškai – svarbus gamtinių išteklių šaltinis. Juose išauginama mediena, renkami grybai, uogos, vaistinė žaliava, sakai, medžiomi žvėrys. Miškai atlieka apsaugines funkcijas – miško želdiniai apsaugo žemės ūkio naudmenų plotus, šlaitus, smėlynus nuo vėjo ir vandens erozijos, sulėtina paviršinio nuotėkio srautus, geriau paskirsto sniegą, sumažina dirvos įšala, oro,dirvos bei va vandens užterstumą cheminėmis medžiagomis, švelnina ir gerina mikroklimatines sąlygas. Miškai suteikia palankias sąlygas reakrecijai – reakreacinė vertė kai kuriais atvejais gali būti didesnė už medienos ir kitų resursų vertę.

2.Miškų grupės ir jų prasmė. Remiantis Lietuvos miškų įstatymu visi miškai, atsižvelgiant į jų augimo paskirtį bei ūkinės veiklos apribojimus skirstomi į IV grupes: I grupė – rezervatiniai miškai. Tikslas – palikti natūraliam vystymuisi ir moksliniams tyrimams. Tai valstybinių rezervatų, valstybinių parkų rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. II grupė – specialiosios paskirties miškai. Jie užima 11,9 proc. viso miškų ploto. Šioje grupėje skiriamos 2 kategorijos: A - ekosistemų apsaugos miškai: gyvosios gamtos draustiniai (botaniniai, genetiniai, botaniniai-zoologiniai, zologiniai, pedologiniai, telmologiniai, kraštovaizdžio), saugomi kraštovaizdžio, buveinių ir gamtos išteklių sklypai, priešeroziniai miškai, tyrimo bareliai, genetiniai draustiniai, Baltijos jūra ir Kuršių marių apsauginiai miškai (iki vieno km.) B – rekreaciniai miškai: miestų miškai, miško parkai, valstybinių parkų rekreacinės zonos, kurortiniai miškai, rekreaciniai sklypai. Blogos sanitarinės būklės, stichinių veiksnių sudarkyti šios grupės miškai kertami neplynaisiais arba plynaisiais sanirariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami neplynaisiais kirtimais. Šiuose miškuose vykdomi ugdymo kirtimai. III grupės – apsauginiai miškai. Jiems priskiriami šių kategorijų miškai: Negyvos gamtos drasutiniai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kartografiniai, kultūriniai ) ; Apsaugos zonų miškai (valstybinių parkų saugomų teritorijų, gamyklų ); Apsauginiai miškai (laukų, kelių, vandens telkinių ); Sėkliniai medynai Šios grupės miškai sudaro 16,1 proc. visų miškų. Gausiausią jų dalį (net 46,4 proc.) sudaro vendens telkinių apsauginiai miškai. IV grupė – ūkiniai miškai. Jiems priskiriami miškai, skirti medienos auginimui ir nepriskirti I – III miškų grupėms.