Geriatrijos praktikos ataskaita

REFLEKSIJA

Šią praktiką atlikau Garliavoje, II- ojo slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kur gydomi dauguma geriatriniai pacientai, kaip žinia su begale gretutinių ligų. Pagrinde darbas tai buvo maitinti, pagirdyti, bendrauti su pacientais, taikyti infuzoterapiją, leisti vaistus (į veną, paodį, kateterį, raumenį), juos išdalinti, o ypač daug teko perrišinėti ir tvarstyti pragulas, diabetinių kojų žaizdas. O prie pastarųjų laiko praleidau daugiausiai, todėl labiausiai teko pažinti pacientus iš vienos palatos, kur atlikau visus perrišimus, todėl iš 50 pacientų, pasirinkau būtent šį pacientą, kurį aprašiau savarankiškame darbe, jis buvo pakankamai sunkaus charakterio, sunkiau sukalbamas, dažnai jam užeidavo piktumas, bet per kelias savaites man pavyko atrasti bendrą kalbą, vis pasikalbėti bei jį nuraminti, kiekvieną dieną čia ateidavau kaip iš šeimos į šeimą... tačiau refleksijos per daug neišplėsiu, nes rašau su labai slogiom nuotaikomis ir mintimis, kadangi šio aprašyto paciento netekau vieną saulėtą ir gražų rytą, kai jo gyvybė užgeso 8.15 min., o jaučiausi lyg praradus artimąjį...

Pradžioje maniau, kad praktika bus pakankamai monotoniška ir nelabai įdomi, tačiau tikrai džiaugiuosi, kad praktiką atlikau būtent čia, per kelias savaites sutikau begalę nuostabių žmonių, savo srities profesionalų, tiek gydytojų, tiek administracijos, tiek pačių pacientų ir jų artimųjų, o labiausiai susidraugavau su skyriaus slaugytojomis, kurios visos buvo labai malonios ir labai greitai mane priėmė ir jaučiausi įgyjusi jų pasitikėjimą, o vienos iš jų darbu ir manipuliacijomis ypač žavėjausi, nes dar nebuvau sutikusi tokios atsidavusios darbui ir pacientams slaugytojos, kuri taip stengėsi atiduoti visą save ir padaryti maksimaliai viską, kas tik įmanoma ir geriausia pacientui... taip pat įgavau dar daugiau patirties, gavau labai daug patarimų bei visokių gudrybių iš slaugytojų slaugant pacientą, todėl šią praktiką galėčiau pavadinti netgi labai miela, nes čia nejaučiau jokio streso ar nepatogumo, nebuvo jokios baimės klausti, teirautis ar pasitikslinti, išmokau prižiūrėti, padėti senam žmogui, suprasti ko iš ties jam reikia, kad gerai bei ramiai jaustųsi. Po šios praktikos dar labiau pradėjau vertinti ir gerbti ne tik savo senelius, bet ir visus vyresnius žmones. Paskutinę dieną atsisveikinsiu su visais pacientais, palinkėsiu sveikti ir neprarasti vilties.