Rinkinio "Kukučio baladės" analizė

Pagrindinis personažas Kukutis yra savarankiškas veikėjas, kuris neturi žmogiškojo pavidalo. Tai liaudies sakmių, melagių ir kvailių pasakų pagrindu sukurtas personažas. Kukutis autoriaus suvokiamas kaip žemaitiškos pasaulėjautos archetipas, o kartu kaip amžina “žemdirbio dvasia”. Jis savaip suvokia įvairiausias situacijas, jas dažnai išreiškia pajuokavimais. Veikėją galime vadinti kvaileliu – išminčiumi. Kukučio kalba – vienas ryškiausių ezopinės kalbos variantų. Kai kuriuos dalykus autorius išsako rimtai, savo vardu, o kai kuriuos, apsimetęs šiuo amžinu tautosakos personažu. Kukutis tampa mitinės, archajinės sąmonės simboliu.