Ar senoji Lietuvos literatūra, skaitytojui siūlanti tapatintis su valstiečiais arba riteriais ir bajorais, gali būti įdomi šiandienos jaunimui Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.

4 psl. / 1052 žod.

Ištrauka

Žvelgdama į prikrautas knygynų ir bibliotekų lentynas susimąstau – kiek įvairiausių žanrų, rūšių, temų literatūros yra lengvai prieinama. Šiandieninė visuomenė turi didžiulę pasirinkimo laisvę – skaityti naujausią romaną, dar kvepiantį spaustuve, ar atsigręžti į senus, laiko patikrintus kūrinius. Ko gero, niekam nekiltų abejonių, kad šiuolaikinė literatūra ir netgi jos samprata yra visiškai kitokia nei, pavyzdžiui, Servanteso, Kristijono Donelaičio ar netgi V. Krėvės laikų tekstai. Tad kyla klausimas - ar šių dienų jaunimui, augančiam kompiuterių ir technologijų amžiuje, gali būti patrauklūs senieji tekstai? Ar galima atrasti XXI a. paaugliui aktualių temų? Apie tai išsamiau pakalbėsiu remdamasi konkrečiais pavyzdžiais.

Pasižvalgius po neseniai vykusią knygų mugę darosi akivaizdu, kad literatūra jaunimui (ir ne tik) yra svarbi gyvenimo dalis. Knygomis nukloti prekystaliai, prie jų skuba nekantriai besistumdantys lankytojai, graibstomos knygos – štai tokį įspūdį palieka knygų šventė Vilniuje. Akivaizdu, kad kasmet daugėja rašytojų ir poetų, verčiama gausybė naujausios užsienio literatūros, tačiau ne mažiau dėmesio sulaukia ir senieji klasikos tekstai. Teko pastebėti ne vieną jauną žmogų, besižvalgantį į senuosius tekstus. Pavyzdžiui, Žemaitės „Marti“. Tekstas atspindi XIX amžiaus gyvenimą, kasdienybę ir buitį. Atrodytų, argi tai įdomu XXI amžiaus jaunuoliui? Mano nuomone, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus pomėgių, interesų ir domėjimosi sričių. Pati sąvoka „įdomu“ – „neįdomu“ yra labai subtili. Tai, kas vienam yra visiškai nepriimtina, neaktualu ir nuobodu, kitam gali būti puikus atradimas, padedantis geriau pažinti praeities gyventojų kasdienybę, kalbą ir gyvenimo būdą. Kiekvienas skaitytojas pasirenka tai, kas jam aktualu. Taigi, vien todėl, kad jaunimas gyvena technologijų pasaulyje, negalima teigti, kad senieji tekstai neturi ką pasiūlyti įdomaus.

Žemaitės „Marti“ suteikia puikią galimybę jaunuoliams susipažinti su senąja šnekamąja kalba, kuri šiais laikais jau yra visai kitokia. Svarbu paminėti, kad nors tekstas skaitytoją nukelia daugiau nei šimtu metų atgal, tačiau paliečia universalias problemas, aktualias visais laikais. Pavyzdžiui, Žemaitės apsakymo „Marti“ veikėja Katrė. Ji paprasta valstietė, bet emociškai išgyvena labai daug. Tai, ką ji jautė gyvendama su tinginiu vyru, yra aktuali problema ir šiandien. Šeimos modelis, tarpusavio santykiai, moters psichologija, manau, visada išliks aktualiomis temomis, nepriklausomai nuo to, kuriame amžiuje skaitytojas jas gvildena. Tai universalūs klausimai.


Reziumė

Autorius
tomas8
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Sau 31, 2015
Apimtis
4 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys gretavgreta
Globalizacija iškelia į pirmą vietą rinką, tada žmogus lieka tik kaip darbo jėgos mašina, visada pasiruošusi prisitaikyti prie rinkos paklausos – dirbti tai,...