Žmogaus būties apmąstymai skirtingų epochų literatūroje

2 psl. / 597 žod.

Ištrauka

Baroko epochos rašytojas M.K. Sarbievijus žmogų suvokė kaip menką būtybę, neturinčią nei galios, nei teisės pasipriešinti likimui. Šią mintį padeda atskleisti lemties rato, fortūnos, kamuolio įvaizdžiai. Žmogaus gyvenimas tarsi šokinėjantis kamuolys: čia jis siekia padanges, viršūnes, čia skaudžiai trenkiasi į žemę. Viename iš kūrinių – „Odėjė Telefui Likui“ M.K. Sarbievijus mąstydamas apie žmogaus būtį pasinaudoja žaidimo motyvu: „Žaidžia ratas lemties, žaidžia mumis, deja.“ Tokią pesimistinę žmogaus sampratą gali paaiškinti Renesanso epochą nuvainikavusi staigi mokslo pažanga astronomijos srityje. Kopernikas savo atradimais žmonijai parodė, kad tai, kuo tikėjo visą gyvenimą, yra netiesa, žmogus - ne visatos centras, o tik mažytė jos dulkė.


Turinys

  • Kazimiero Sarbievijaus, Kristijono Donelaičio ir Vinco Mykolaičio požiūris į žmogų, gyvenimo prasmę ir lemtį.

Reziumė

Autorius
fruitella
Tipas
Rašinys
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€1.59
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 1, 2015
Publikuotas
2015 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Nuo visuomenės atsiradimo pradžios, pasaulyje vyravo gana daug epochų, ir jos buvo iš dalies susijusios. Antika ir Renesanas vieni šviesiausių laikotarpių, kai žmogus proto galia buvo aukštinama, siekiama idealų. Renesansą XIV – XVI a. skatino humanistinės idėjos. Tačiau dabar XXI amžiuje sociumą ištiko vertybių krizė, žmogaus dvasinė pusiausvyra nestabili. Žmonėms svarbios naujosios technologijos ir jų tobulinimas. Tai lėmė skirtumus tarp Renesanso žmogaus ir šiuolaikinio žmogaus gyvenimų. Ta

Lietuvių kalba Rašinys 2015 m. kastutokia
Šių laikų žmogus gyvena kamuojamas savęs nepasitikėjimo, bejėgiškumo jausmo apimtą gyvenimą, visai kitokį nei Renesanso laikais. Jo pasaulėžiūra humanistinė. Tuometinei visuomenei žmogus didžiausia...