Kaip atskleidžiama tėvynės laisvės tema skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje?

Europidas yra sakęs: „Didžiausia nelaimė savosios tėvynės netekti.“ Gyventi laisvoje šalyje yra vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Lietuva būdama tokia maža visuomet buvo grobiama ir savinamasi. Laisvi ir nepriklausomi buvome iki 1569 m. Liublino unijos, tapome neatskiriami nuo Lenkijos. Vėliau iširus ATR, mūsų laisvę pasisavino Rusijos imperija. Tik po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m. vasario 16 d. paskelbėme nepriklausomybę, gaila, bet ją išsaugojome tik 22 metus. Vėl išsivaduoti nuo Rusijos gniaužtų pavyko palyginus ne taip jau ir seniai, prieš 26 metus. Paskutinę okupaciją pamena dar daugelis lietuvių. Literatūroje tėvynės laisvės tema visuomet buvo ryški, ji tapo stiprybės ir įkvėpimo šaltiniu žmonėms, pasirįžusiems kovoti už laisvą Lietuvą. Keičiantis laikams kito ir laisvės tema literatūroje, todėl šiandien norėčiau panagrinėti Maironio, Vinco Krėvės ir Justino Marcinkevičiaus kūrybą tėvynės laisvės tema.