Kodėl iškyla blogiausieji?

Šiuo metu Lietuvoje bei visame pasaulyje susidarė labai sunki tiek ekonominė, tiek politinė situacija. Ėmė „klibėti“ didžiausi ekonomikos pamatai, ko pasekoje ėmė finansiškai žlugti mažesnės valstybės, bankrutuoti bankai, didėti nedarbas. Šis sunkus ekonominis laikotarpis iššaukė žmonių nepasitenkinimą valdžia ir kapitalizmo sukurtu biurokratiniu aparatu. Esama padėtis panaši į Frydricho Augusto fon Hajeko aprašytą padėtį knygos „Kelias į vergovę“ X skyriuje „Kodėl iškyla blogiausieji?“.

Kodėl mums šiuo metu būtų pavojingas Hajeko aprašytas totalitaristinis režimas? Turbūt viena iš priežasčių pasauly apėmusi ekonominė krizė, kuri savaime meta šešėlį ant kapitalizmo, kaip politinės sistemos. Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad kalčiausia yra valdžia ir jos neprofesionalūs, neapgalvoti ir savanaudiški sprendimai. Valdžios neatsižvelgimas į eilinių piliečių poreikius, sprendimų vilkinimas skatina piliečių nepasitenkinimą ir agresiją. Kaip rašė Hajekas: „šioje stadijoje lemiamas padėties faktorius yra būtent visuotinis reikalavimas greitų ir ryžtingų vyriausybės veiksmų, o nepasitenkinimas lėta ir gremėzdiška demokratinės procedūros eiga veiksmą dėl veiksmo paverčia tikslu. Žmogus ar partija , kuri atrodo pakankamai ryžtinga „reikalams tvarkyti“, įgyja didžiausią patrauklumą. „Stipri“ šia prasme reiškia ne vien kiekybinę daugumą – juk žmonės nepatenkinti kaip tik parlamentinės daugumos neveiksmingumu ieško asmens turinčio tokią stiprią paramą, kuri žadintų pasitikėjimą, kad jis pajėgus įvykdyti viską, ką tik nori.“ Ko gero iš čia ir kyla pavojus mūsų laisvei ir gerovei, bet dėl to kalta ne valdančiųjų bloga valia, bet įgaliojimai kuriuos mes jai ir suteikiame. Valdžia yra tokia, kokią mes patys išsirenkame. Naujai išrinktai valdžiai dažnai suteikiamos nežabotos galios ir nebūtinai demokratiniu keliu išrinkta valdžia elgsis demokratiškai. Dažnai valdantieji pasižymi ne kaip padorūs žmonės siekiantys reikšmingų tikslų bendruomenės labui, o atvirkščiai, dažniausiai jie žiūri savų interesų, nusisukdami nuo piliečių. Taigi, kaip rašė Hajekas „mes neturime savęs apgaudinėti vaizduodamiesi, kad visi geri žmonės turi būti demokratai arba kad jie būtinai norės dalyvauti valdyme.“ Galbūt daugelis sutiktų su tuo, kad ne visi dori žmonės pasiryžtų eiti į valdžią, juk mažuma padoriųjų nieko nelaimėtų prieš daugumą, nusiteikusią vadovauti remiantis tik savais interesais, o ne stengtis visuomenės labui. Juk galiausiai dorieji arba turėtų pasitraukti iš valdžios ir užleisti vietą daugumai, arba prisijungti prie daugumos.

Dabartinė valdymo sistema šiek tiek panaši į Hajeko aprašytą totalitaristinę sistemą, bet yra ir keletas skirtumų – dabar yra mažiau prievartos, nėra sukarinto tipo politinių organizacijų, siekiančių kaip galima labiau pajungti sau privatų savo narių gyvenimą. Todėl ir buvo pasirinkta panagrinėti kodėl į valdžią ateiną ne dorieji, bet blogiausieji remiantis F.A. fon Hajeko knygos X skyriumi „Kodėl iškyla blogiausieji? “.