Kaip įveikti save?

Žmogus- drąsi būtybė, gyvenanti iššūkių kupiname pasaulyje. Dažnas individas,  norėdamas ką nors pasiekti, turi įveikti save.Tačiau kiekvienas renkasi sau priimtiną būdą: vieni siekia nepasiduoti sunkumams, išlikti savimi sunkiu laikotarpiu, kiti- įveikti neigimas patirtis, baimes, pakeisti nusistovėjusią rutiną. Kaip senovės romėnų filosofas, dramaturgas, gamtos tyrinėtojas Seneka yra pasakęs: ,,Stipriausias yra tas, kuris gali valdyti pats save’’. Tad akivaizdu, jog tik nuo pačio žmogaus priklauso, ar jis sugebės įveikti save. Tačiau pasitelkus ryžtą, valią bei kitų asmenų pagalbą galima sukurti stebulklus.

Kiekvienam asmeniui- savas kelias. Kiekvienas laisvas, įstatymų nesuvaržytas asmuo turi teisę rinktis. Iš tam tikrų pasirinkimų matome, jog žmogus yra asmenybė su savo įsitikinimais, charakteriu bei pasaulėžiūra. Tad nenuostabu, kad kiekvienas kelia iššūkius, būtinus įveikti baimėms, abejonėms, destrukcijai. Žmogus, sudėtingas kūrinys, kuris viską supranta savaip. Juk net žiūrint į tą patį meno kūrinį kyla skirtingos asociacijos. Tai rodo žmogaus, kaip asmenybės, unikalumą. Apie tai rašė ir žymus lietuvių  XX amžiaus antrosios pusės  prozininkas Juozas Aputis. Šis menininkas į literatūrą atėjo XXa. šeštajame dešimtmetyje, sovietmečiu.  Jam, kaip ir klasikui Jonui Biliūnui, buvo svarbūs paprastų žmonių išgyvenimai, sielos vingiai. Anot kritikės Sprindytės, Aputis sugeba į daug ką pažiūrėti kito žmogaus akimis, įlįsti į svetimo kailį, stengiasi suvokti, kaip  jaučia ir mąsto kitas.   Skaudžias žmogaus patirtis geriausiai galime įžvelgti novelių rinkinyje ,,Gegužė ant nulūžusio beržo''. Šis rinkinys buvo įvertintas Nacionaline literatūros premija, tačiau po kiek laiko ji buvo anuliuota dėl to, kad Juozo Apučio kūryba neatitiko idealoginių sovietų keliamų reikalavimų. Vienos iš  ryškiausių  novelių ,,Vakarėjant gražios dobilienos'', ,,Nesmagu, kad liekat vienas'', ,,Autorius ieško išeities" ir kt. Tačiau žmonių individualumą geriausiai atspindi novelė ,,Įveikti save".  Joje vaizduojamas mokytojas, kuris paprašo vaikų parašyti, ką jiems reiškia įveikti save. Skruzdėlytė, mažytė drovi mergaitė, savo rašinyje atskleidžia, jog jai įveikti save- tai įveikti baimes, nepasitikėjimą savimi. Tačiau berašydama ji iškelia klausimą- ,,Kuo virsčiau be šito? Kas man tai atstotų?''.  Anot jos, žmogus be skausmo- medinis žmogus. Nebelikus žmoguje trūkumų, jis virstų negyvu medžio stuobriu. Jos nuomone, baimės yra jos individualybė , gal nieko keisti nereikia. Įveikus jas, ji taptų šalta būtybe, negalinčia mylėti ir jausti.