1939-1953 Lietuva. Pasirinkimas tarp blogo ir labai blogo. Ar buvo trečias kelias?

Tarpukario metu Lietuva buvo nepriklausoma valstybė. Jos ekonomika kilo, na o ypač plėtojama buvo karo pramonė, kuri buvo skirta apginti jauną, tačiau laisvę vertinančią valstybę. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir skaudūs jo įvykiai neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvių tautos laukė trys, daug nelaimių ir praradimų kupinos, okupacijos. Tačiau galbūt to buvo galima išvengti?

                      Artėjant karui Lietuvos valdžia mėgino rasti būdų, kurie padėtų išsaugoti nepriklausomybę – buvo paskelbta, kad šalis bus neutrali valstybė. Tačiau Vokietijai ir SSRS pasirašius naują slaptąjį protokolą, dalinantį įtakų sferas Europoje, buvo nuspręsta, kad Lietuva atiteks sovietams. Šie nieko nelaukę į Maskvą išsikvietė Lietuvos diplomatus ir pasiūlė Lietuvai atiduoti Vilnių mainais į lietuvių pagalbą Raudonajai armijai. Lietuviai svarstė atsisakyti Vilniaus vardan laisvės, tačiau, kuomet buvo pagrasinta, jog armijos įgulos vis tiek įžengs į Lietuvos teritorija, lietuviams neliko nieko kito kaip tik pasirašyti sutartį su SSRS. Nors Lietuvos gyventojai galėjo džiaugtis atgautu Vilniumi, tačiau pasirašius savitarpio pagalbos sutartį, Lietuvą neteko neutralumo ir savarankiškumo, ji buvo priklausoma nuo SSRS. Ilgai netrukus, Sovietų Sąjunga ėmė kaltinti Lietuvą sutarties nevykdymu ir įteikė ultimatumą, reikalaujantį sudaryti naują vyriausybę, įsileisti Raudonosios armijos karius bei atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą ir Saugumo departamento vadovą. Tačiau, nepaisant to, buvo pareikšta, jog kad ir koks būtų lietuvių sprendimas, kariuomenė vis tiek žengs į Lietuvą.  Prezidentas A. Smetona siūlė sudaryti naują vyriausybę, tačiau pasipriešinti kariuomenės įvedimui į Lietuvą. Deja, jam pritarė tik keli ministrai. Nors Lietuvoje savos kariuomenės išlaikymas sudarė labai daug išlaidų, tačiau tai liko nepanaudota ir lietuviai okupantus pasitiko ramiai, neiššovus nei vienos kulkos, na, o A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos. Naujieji okupantai gudriai žaidė Lietuvos gyventojais ir klaidino visuomenę iliuzija, jog žlugo tik A. Smetonos valdžia, tačiau ne valstybė.