Nereikalingo žmogaus drama lietuvių literatūroje

XX amžiaus modernisto Jurgio Savickio novelėje „Fleita“ pavaizduotas nereikalingas žmogus, muzikantas Žiogas – tai nesėkmingų bei nepalankių aplinkybių vergas, kuris tapo nereikalingas tada, kai nebeturėjo ko pasiūlyti giminaičiams. Fleita simbolizuoja muziką, meną, kultūrą. Pagrindiniai veikėjai – fleitininkas Žiogas ir Viksvų šeimyna.  Autorius neatsitiktinai parenka veikėjams simboliškus vardus. Žiogas, kaip vabzdys, susijęs su muzika, todėl fleitininkui toks vardas ir skirtas. Atskleidžiamas artimas veikėjo ryšys su muzika, ji jam yra visas gyvenimas. Žiogo vardas pavartojamas kaip antikos pasakėčios apie žiogą ir skruzdėlę priminimas, kur žiogas – fleitininkas, o skruzdėlės – Viksvos. Tačiau ši istorija interpretuojama kitaip: Žiogas grodamas užsidirbdavo pinigų, ir tik nelaimė jį privertė ieškoti pagalbos, o ir Viksvos nėra tokie darbštūs, bendruomeniški ir atsidavę kaip skruzdėlės. Pavardė Viksvos novelėje įgyja neigiamą reikšmę. Pavardė gretinama su šiurkščiomis žolėmis, augančiomis raistuose ir pelkėse, niekam nenaudingomis. Panašiai autorius apibūdina ir Žiogo gimines. Jie nemandagūs, veidmainiai, neišsilavinę. Novelėje sugretinamos dvi erdvės – miesto ir kaimo. Vaizduojamas miestiečio gyvenimas kaimiškoje aplinkoje ir kaimiečių požiūris į miestietišką kultūrą, šių dviejų erdvių nesutaikoma priešprieša. Novelės pradžioje supažindinama su Žiogo nelaime: „...jei jis pūs toliau savo fleitą, tai gyventi daugiau negalės“. Tačiau „Pūsdamas aštuoniolika metų teatre...savo fleitą...“