J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“. Tėvų ir vaikų santykiai

Juozas Grušas yra vienas iš garsiausių Lietuvos dramaturgų, kuris pakeitė lietuvių dramaturgijos raidą ir išvedė dramą bei pakylėjo į naują būties lygmenį. Rašytojas siekė sukurti apibendrintą tautos ir žmogaus paveikslą. Amžinas problemas jis sprendžia, siekdamas parodyti asmenybės dvasią, jos konfliktiškumą, dramatizmą. Rašytoją domina žmogaus prigimtis ir jos atskleidimas kraštutiniais konfliktų atvejais. Per savo gyvenimą Juozas Grušas buvo itin produktyvus rašytojas, sukūręs ne vieną puikią pjesę, bet tikriausiai vienas vertingiausių ir geriausių jo (ir visos lietuvių dramaturgijos) darbų yra tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“. Klasikinei dramaturgijai būdingas ryškus veikėjų likimų susidūrimas, o Grušo dramaturgija yra praturtinta naujais, šiuolaikinės dramos bruožais: veikėjų psichologiniu pažeidžiamumu, nuotaikų kaita.

Pagal lietuvių poetą, dramaturgą Justiną Marcinkevičių: „Gyvenimas yra daugiau negu tikrovė. Tikrovė gali visaip laužyti ir prievartauti žmogų, bet tikrasis jo likimas vis tiek bus jo dvasios likimas.“ Iš tiesų galima pritarti šiai minčiai, kadangi pasirinkdamas savo gyvenimo kelią žmogus nusprendžia, kas sugebės jį paveikti. Tokie kitų žmonių paveikti santykiai vaizduojami Juozo Grušo pjesėje „Meilė, džiazas ir velnias“.