Justino Marcinkevičiaus kalbos “Skrendanti Lietuva” analizė

Justino Marcinkevičiaus apeliacinė kalba prasideda metaforišku pavadinimu „Skrendanti Lietuva”. Kodėl būtent skrendanti, kur ir dėl ko ji skrenda, paaiškėja tik perskaičius visą tekstą.
Pirmoji pastraipa − vienas labai lakoniškas, jungtuku kad prasidedantis ir konkretus teiginys: Kad Lietuva būtų − ji privalo skristi. Iškeliama Lietuvos buvimo sąlyga − skrydis. Lietuva čia tarsi paukštis ar lėktuvas, kuris ne tik negali neskristi, bet tiesiog privalo tai daryti...