Žmogaus dvilypumas lietuvių literatūroje

Pirmiausia, literatūra vaizduoja, kaip žmogus tampa dvilypis, kai meniškos prigimties individas bando pritapti prie aplinkos bei suderinti savo sielos gyvenimą su visuomenės sukurtais stereotipais. Tokį vidinį konfliktą, prigimties prieštaringumą vaizduoja V. Mykolaičio - Putino psichologinis-intelektualinis romanas “Altorių šešėly”. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris įstoja į kunigų seminariją, norėdamas pabėgti nuo gyvenimo tikrovės, sustiprinti savo tikėjimą, tapti tokiu poetu kaip Maironis ir dirbti Lietuvai. Tačiau seminarija visiškai neatitinka jo lūkesčių ir išprovokuoja vidinį konfliktą. Vasarį žeidžia, kad tėvai į jį kreipiasi “jūs, kunigėli” ir siekia pabučiuoti ranką, o skaityti ir kurti poeziją jis turi slapta. Parašęs pirmuosius eilėraščius, Vasaris suvokia, kad tikrasis jo pašaukimas – būti poetu. Liudo Vasario asmenybė skyla į dvi dalis, jis tampa dvilypis – mokosi seminarijoje ir atlieka klieriko pareigas, nenorėdamas nuvilti tėvų, tačiau slapta rašo eilėraščius.