Vaikų cerebrinis paralyžius

Cerebrinis paralyžius - raumenų valdymo sutrikimas, kurio metu sutrinka vaiko judėjimas (gulėjimas, sėdėjimas, vartymasis, vaikščiojimas). Pakenkta smegenų dalis, atsakinga už organizmo judesius, siunčia klaidingus signalus raumenims, dėl ko raumenys būna labai įtempti arba suglebę. Raumenų pakenkimas pasireiškia raumenų tonuso pakitimais. Dažniausiai tai ne paveldima liga, bet kai kurias cerebrinio paralyžiaus formas galima paveldėti. Cerebrinis paralyžius neužkrečiamas, tačiau ir nepagydomas. Tai yra lėtinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, tai reiškia, kad vaiko būklė neblogėja, tik, vaikui augant, dėl kaulų – raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimų, kinta. Jis gali būti įvairaus sunkumo laipsnio. Cerebrinio paralyžiaus sunkumas priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio. Vaiko raumenų tonusas gali būti žemas ar didelis, susijęs su pusiausvyros ir koordinacijos problemomis.
Statistiniais duomenimis, Lietuvoje cerebriniu paralyžiumi serga apie 2 tūkst. Vaikų iki 18 metų, o jeigu pridėtume ir vyresnius, nes metams bėgant liga niekur nedingsta, iš viso Lietuvoje sergančiųjų yra apie 3 tūkst. Dažniausiai cerebrinio paralyžiaus forma- spazminis paralyžius. Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. vaikų, kuriems nustatyta ši forma, tai viena iš sunkiausių cerebrinio paralyžiaus vaikų formų- kai sutrinka abiejų kūno pusių raumenų judesiai, bet gali būti tik vienos kūno pusės ar tik kojų raumenų judesių sutrikimas. Didžiausias neurologų dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, nes būtent jiems yra daugiausia galimybių padėti.


Tikslai:
• Atskleisti pagrindines priežastis, dėl ko vaikai suserga cerebriniu paralyžiumi.

Uždaviniai:
• Išsiaiškinti, kokios pagrindinės ligos priežastys;
• Išsiaiškinti, koki pagrindiniai simptomai;
• Išsiaiškinti, koki gydymo metodai bei būdai;