Obligacijos

Pasaulyje egzistuoja du vertybinių popierių tipai: obligacijos ir paprastosios akcijos. Obligacijos tai ilgalaikis obligaciją išleidusios į apyvartą akcinės bendrovės arba vyriausybės įsipareigojimas periodiškai mokėti palūkanas ir gražinti skolos sumą. Obligacijos savininkui yra suteikiama teisė gauti nustatyto dydžio periodines palūkanas ir pasibaigus skolos terminui – skolos sumą. Obligacijos turi fiksuotą palūkanų normą. Tačiau yra obligacijų kurios gali būti išpirktos tam tikru laikotarpiu ir pagal leidėjo norą. Kintamųjų palūkanų normų obligacijos išleidžiamos su sąlyga, kad kuponas gali kisti kintant tam tikrom sąlygoms. Kai kurių obligacijų kupono ir išpirkimo dydžiai priklauso vienas nuo kito. Konvertuojamosios obligacijos – tai tokios trumpalaikės obligacijos, kurios gali būti keičiamos į ilgalaikes tam tikru laiku ir tam tikromis sąlygomis. Korporacijų obligacijos yra paprastosios obligacijos, tiesiog skolos raštai. Jos duoda fiksuotą palūkanų normą ir yra apsaugotos tam tikru turtu. Firma taip pat išleidžia paskolos akcijas – su fiksuota palūkanų norma, bet neapsaugotas (neapdraustas).
Paprastosios akcijos irgi duoda tam tikrų teisių jų savininkui. Bet šios teisės tenkinamos tik patenkinus obligacijų savininkus. Privilegijuotųjų akcijų savininkas gauna fiksuotą dividendą, kuris mokamas obligacijų savininkams vėlgi po išmokų, bet prieš paprastąsias akcijas.
Antrinėje vertybinių popierių rinkoje yra prekiaujama esančiais apyvartoje vertybiniais popieriais. Jeigu rinka yra efektyvi, tai reiškia, kad rinkos kaina atspindi visą turimą rinkos informaciją apie prekiaujamus vertybinius popierius. Vieni vertybiniai popieriai turi fiksuotą pabaigą (obligacijos, vekseliai), kiti tokios neturi (akcijos). Norint nustatyti pelningumo procentą, reikia apskaičiuoti vidutinį metinį investoriaus uždarbį, darant prielaidą, kad investorius turės vertybinį popierių iki jo pabaigos.
Kiekvienas asmuo turintis kokį nors vertybinį popierių tikisi gauti kažkokį pelną. Pirkdamas vertybinius popierius jis investuoja. Todėl visi vertybiniai popieriai turi savo įvertinimo modelius, kuriais žmonės ir vadovaujasi, kad galėtų tiksliai žinoti kokius procentus gaus nuo investavimo sumos. Kalbant apie vertybinius popierius negalime pamiršti ir rizikos, kuri mus nuolat lydi. Vertybiniai popieriai priklauso nuo palūkanų normos, kuriai keičiantis keičiasi ir vertybinių popierių vertė. Tačiau, kadangi visuomenės varomoji jėga yra pinigai, tai žmonės rizikuoti nebijo, nes tikisi gauti didesnes ar mažesnes pajamas.