Krikščioniškoji simbolika

Krikščionybė šios religijos išpažinėjų skaičiumi laikoma didžiausia pasaulyje religija – jai priskiriama apie 2,2 milijardo tikinčiųjų, o Biblija – krikščionių Šventasis Raštas – laikoma viena sudėtingiausių knygų žmonijos istorijoje, kadangi labai daug išsireiškimų, vaizdinių ir motyvų užkoduota po įvairaus lygio simboliais ir įvaizdžiais. Dar sunkiau juos suprasti yra dabar, praėjus dviems tūkstantmečiams po Kristaus atėjimo – bėgant laikui kai kurie įvaizdžiai išsikreipė, tekstai buvo interpretuoti, o kai kurie visiškai dingo. Todėl labai svarbu ištirti, aptarti ankstyvosios krikščionybės dailės simbolius kaip autentiškus krikščionybės tyrinėjimo šaltinius.Ankstyvosios krikščionybės dailė datuojama II-V a. po Kristaus. Iš pradžių krikščionybė buvo draudžiama, todėl tikintieji negalėjo statyti maldos namų Dievui garbinti. Jie slaptai rinkdavosi katakombose, kur ir rastos seniausios krikščionių meno išraiškos: daugiausia tai – sarkofagų puošyba, lubų, sienų tapyba, freskos. Įteisinus Bažnyčią, 313 metais imta statyti bazilikas ir puošti jas mozaikomis, o pats Kristus jau vaizduojamas ir tiesiogiai kaip žmogus, ne tik per simbolius. Kompozicija, vaizdai, forma tokie patys romėnų ir pirmųjų krikščionių mene, atsiranda tik nauja teologinė prasmė.