1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras JONAS VAILOKAITIS (1886 – 1944)

Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiui, Piktžirnių kaime. 1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, grįžo į Lietuvą. Tarnavo Marijampolės “Žagrės” kooperatyve. 1912 m. su kunigu broliu Juozu Kaune įkūrė “Brolių Vailokaičių ir bendrovės” banką nusigyvenusių bajorų dvarams supirkti, juos parceliuoti ir išsimokėtinai parduoti lietuviams.Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškos veiklos okupacinės valdžios kalintas, vėliau laikytas policijos priežiūroje. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1919 m. kartu su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas.Vienas “Maisto”, “Metalo” akcinių bendovių steigėjų ir dalininkų, nuo 1937 m. – “Metalo” valdybos pirmininkas. Įkūrė Palemono plytinę, prekybos “Eksporto ir importo” akcinę bendrovę. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu, 1937 m. – “Urmo” bendrovės pirmininkas bei bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose.1940 m. pasitraukė į Vokietiją.Lietuvos krikšionių demokratų partijos narys.1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.Mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge (Vokietija)

Kai kalbama ar rašoma apie valstybės atkūrimą, dažniausiai minimi politikai ir kariai, nes jų atlikti darbai yra labai reikšmingi ir labiausiai pastebimi. Tačiau valstybiniame gyvenime yra svarbios ne tik politinė ir karinė veikla, bet ir ūkinė. Atkuriant nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, ūkinė sritis buvo ypač svarbi, 120 metų, Lietuvą okupavus carinei Rusijai, jos finansai, pramonė, prekyba ir iš dalies žems ūkis buvo perimami svetimtaučių ir nuliežti. Okupantas sąmoningai stengėsi įjungti Lietuvą į Rusijos valstybę ir ją nulietuvinti ir kolonizuoti. Didieji Lietuvos dvarai dalimis buvo parduodami kolonistams. Daug lietuvių buvo palikti be žemės. Finansinės įstaigos, kaip bankai, nebuvo leidžiama lietuviams steigti. Net laisvųjų profesijų žmonės sunkiai gaudavo darbo savo krašte. Jie buvo raginami keltis į Rusijos valdomas žemes. Nenorėdami ten vykti, geriau jie emigruodavo į kitus kraštus ieškoti pragyvenimo. Daugelis jų ilgainiui nutausdavo. Diedelė dalis Pirmojo pasaulinio karo kovų tarp Rusijos ir Vokietijos vyko Lietuvos teritorijoje. Taip Lietuvos ūkis buvo labai apnaikintas. Taip pat per nepriklausomybės kovas Lieuvos ūkis smarkiai nukentėjo.