Ergoterapijoje naudojamos kompensacinės priemonės

Neįgaliųjų vežimėliai rekomenduotini asmenims, kurie negali vaikščioti arba sunkiai įveikia ilgesnį atstumą su vaikščiojimo priemonėmis. Kai asmuo dėl įvairių sveikatos būklių priverstas judėti rankomis varomu neįgaliųjų vežimėliu ir yra visiškai savarankiškas, tinkamiausias jam yra aktyvaus tipo vežimėlis. Šių vežimėlių naudotojai yra asmenys, patyrę nugaros smegenų pažeidimus, sergantys išsėtine skleroze, esant sąnarių pažeidimams (sunkios formos), po apatinių galūnių amputacijų, sergantys raumenų distrofijomis, asmenys po galvos smegenų pažeidimų ir kt. atvejais. Jie turi turėti pakankamai išlikusių funkcijų, kurios leistų jiems sėdėti tiesiai ir patiems valdyti vežimėlį ir tokiu būdu aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Skiriami du pagrindiniai vežimėlių tipai: žmogaus varomi vežimėliai ir elektra varomi vežimėliai. Žmogaus varomi vežimėliai gali būti įvairių tipų:

–– varomi užpakaliniais ratais;

–– varomi priekiniais ratais;

–– palydovo varomi vežimėliai;

–– svirtiniai vežimėliai;

–– vienarankiai vežimėliai.

Daugiausia naudojami yra universalaus, aktyvaus tipo ir elektriniai neįgaliųjų vežimėliai.

Aktyvaus tipo (išskyrus sportinį) vežimėlis – manevringas, pagamintas iš lengvo metalo lydinio, abiem rankom valdomas, su varomaisiais užpakaliniais ratais, jo masė ne didesnė kaip 13 kg. Bendri aktyvaus tipo vežimėlių ypatumai: