Anemija

Anemija – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Dažniausiai serga nėščiosios ir vaikai, o pagrindinė anemijos priežastis – geležies trūkumas, kuris daugeliu atvejų pasireiškia kartu su mitybos sutrikimais, hemoglobinopatijomis, infekcijomis, maliarija, vėžiu ar kitomis ligomis. (S. Bučytė, 2005).

Geležies stoka (GS) – būklė, kuriai būdingas geležies atsargų sumažėjimas ar nebuvimas, tai dažniausias mitybos sutrikimas pasaulyje. Galutinė geležies stokos stadija yra anemija. Šia liga pasaulyje serga daugiau kaip 500 milijonų žmonių. Lietuvoje anemija kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkstančių žmonių, iš jų dažniausiai vaikams. Geležies stoka – vienas dažniausių mitybos trūkumų pasaulyje. Dažniau pasireiškia vaikams ir nėščiosioms moterims. Geležies stokos anemijos priežastys yra nepakankamas jos kiekis maiste, absorbcijos sutrikimai, lėtinis kraujavimas, intravaskulinė hemolizė ir hemoglobinurija. (Babravičienė R. 2012)

Problemos aktualumas: Geležies stoka ir lengva geležies stokos anemija dažnai neatpažįstama, nes nėra specifinių klinikinių simptomų. Būtina laiku įtarti ir diagnozuoti šią ligą, nes geležies stoka ir vėliau besivystanti anemija trikdo augančių vaikų nervų sistemos veiklą, suaugusiems pradeda silpti imuninė sistema, apima nuovargis, mieguistumas, dirglumas, galvos svaigimas.

Darbo naujumas ir praktinė reikšmė. Pastaraisiais metais, ieškant naujų geležies stokos

diagnostikos metodų, atkreiptas dėmesys į retikuliocitus. Tai jauni, nesubrendę eritrocitai, iš kaulų čiulpų greitai patenkantys į kraujotaką ir išbūnantys joje 1–2 dienas. Hemoglobino kiekis retikuliocite (CHr) netiesiogiai rodo geležies atsargas kaulų čiulpuose ir padeda anksti nustatyti geležies stokos eritropoezę. (C.Brugnara. 2003)