Socialiniai mokslai / Pedagogika

E.Balčyčio vadovėlių „Muzika“ V-X klasei analizė

0 atsiliepimų
Autorius:

Eduardo Balčyčio muzikos vadovėliuose V-X klasei supažindinama su visa elementaria, kiekvieno bendram kultūriniam išprusimui reikalinga medžiaga. Kiekviename vadovėlyje ji dėstoma skirtingai, atsižvelgiant į mokinių amžių, galimybes suprasti ir įsisavinti dėstomus dalykus. 5,6  klasės knygoje dar labai gausu iliustracijų, pasakojimo forma vaizdinga, gausu mokiniui suprantamų palyginimų, sąsajų, kalba paprasta, nėra neaiškių muzikinių terminų, sudėtingumo. Nuo 7 klasės toliau viskas dėstoma atitinkamai sudėtingiau, plačiau, žinios gilinamos, siejami jau išmokti dalykai, jie aiškinami, praplečiami. Tokiu būdu mokinys geriau, greičiau gali įsisavinti dėstomą medžiagą, nes prieš išmokstant naujų dalykų, pakartojami senesni, jau mokami, tada juos nesunku susieti su jau turimomis žiniomis. Vadovėlyje, kaip ir muzikos pamokoje, galima išskirti tris svarbiausius komponentus: dainavimą, muzikos teoriją ir muzikos klausymą.

  5, 6 klasėje dainuojamos elementarios, paprastos melodikos, ritmo vaikiškos dainelės. Dauguma jų-liaudies dainos, nes svarbu, kad mokinys iš pat pradžių pažintų savo šalies liaudies muziką, jai būdingus bruožus. Dainelės parenkamos nesudėtingos, tinkamos tokio amžiaus mokiniams. Dainavimui paįvairinti, sudominti vaikus atlikimas pagyvinamas įvairiais judesiais, siūloma pritarti nesudėtingais liaudies instrumentais. 7, 8 klasėje atsiranda daugiau kompozitorių kūrybos dainelių, jos sudėtingesnės, įvairesnio ritmo, sandaros, melodikos. Siūloma padainuoti ir miuziklų ištraukų. Tai mokiniams įdomu, nes tokie kūriniai populiarūs, žinomi, o kartu paprasčiau įsidėmėti ir teorinę medžiagą, dėstomą būtent apie šį žanrą. 9 klasėje liaudies dainų nedaug, tačiau vyrauja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompozitorių kūriniai. Jie jau žymiai sudėtingesni, įvairesni nei 5 ar 6 klasėje. Kartu mokiniai susipažįsta su kitų šalių muzika. 10 klasėje dėmesys skiriamas liaudies dainoms, jų pateikiama daugybė: visų žanrų, rūšių, etnografinių rajonų. Kadangi visas 10 klasės vadovėlis ir yra apie lietuvių muziką, mokiniams, patiems ją atliekantiems, daug lengviau suprasti, įsiminti dėstomą medžiagą, atskirti liaudies dainų ypatybes.

  Muzikos teorija pradedama aiškinti nuo esminių, elementarių sąvokų-muzikos, melodijos, ritmo. Tik išsiaiškinus, kas ta muzika apskritai yra ir susipažinus su pagrindinėmis jos dalimis galima eiti prie tolesnio, gilesnio jos nagrinėjimo. 6 klasėje dėstomas programinės muzikos kursas. Aiškinama, kokia yra ta muzika, supažindinama su žymiausiais kūriniais, kompozitoriais. 7 klasėje pereinama prie homofoninės muzikos. Kai kurie 5, 6 klasėje girdėti kūriniai tarsi apibūdinami dar vienu nauju aspektu, klasifikuojami, t.y. priskiriami jau būtent vienai muzikos rūšiai-homofoninei. Lygiai taip 8 klasėje pereinama prie dar vienos galimos-polifoninės-muzikos rūšies. Išsiaiškinus abi šias temas, mokiniai jau gali gebėti skirti muziką į dvi stambias, pagrindines grupes-homofoninę ir polifoninę. Pastarajai taip pat priskiriami jau girdėti kūriniai, į juos pažvelgiama jau kitu aspektu, plačiau, giliau nagrinėjant, įsisavinant. 9 klasėje pereinama jau prie konkretaus visos muzikos skirstymo į epochas, priskiriant kiekvienai jų būdingus bruožus, žanrus, stilius, išskiriant svarbiausius kūrinius ir kūrėjus. Tiek nauji, tiek jau girdėti kūriniai tarsi sugrupuojami dar detaliau-tiek polifoninis, tiek homofoninis kūrinys turi būti priskiriamas kažkuriam konkrečiam laikotarpiui, kurių kiekvienas turi būdingus bruožus. Mokiniai gali skirti, kokiai epochai priklauso kūrinys pagal jo skambėjimo pobūdi, atlikimą. 10 klasėje pereinama visa Lietuvos muzika-nuo seniausių laikų iki dabarties. Supažindinama su labiausiai nusipelniusiais, garsiausiais kompozitoriais, žymiausiais kūriniais bei lietuvių liaudies muzika, skirstant ją pagal etnografinius rajonus. Mokiniai išsamiai supažindinami su kiekvienai sričiai būdingomis liaudies dainomis, jų ypatybėmis, tematika, atlikimo būdu, tradicijomis.

  5 klasėje klausomasi daugiausia liaudies dainų, nesudėtingų kūrinėlių atlikimo. Klausant paprastų kūrinių mokomasi išgirsti, įsigilinti į klausomą muziką. 6 klasėje pereinama prie programinių kūrinių. Išskiriami žymiausi lietuvių ir kitų šalių programiniai kūriniai, klausomasi po keletą jų fragmentų. Tai leidžia mokiniams palyginti ne tik atskirus programinius kūrinius, kokie jie gali būti, bet ir pajusti pačių vieno kūrinio dalių skirtumus, nuotaikų, skambėjimo kaitą ir tai, kas juos vis dėlto sieja. 7 ir 8 klasėje muzikos klausymas perauga į homofoninės, o po to-į polifoninės muzikos pažinimą. Pateikiama daugybė tiek polifoninių, tiek homofoninių kūrinių, tad galima pamatyti, kokia jų įvairovė, kaip jie gali vienas nuo kito skirtis ir kokių įvairių žanrų būti, nors priklauso vis tiek tai pačiai rūšiai. Klausantis muzikos 9 klasėje susipažįstama su visų muzikos epochų bruožais, skirtumais, ypatybėmis. Kiekvienam laikotarpiui pateikiama keletas pavyzdžių, galima stebėti, kaip muzika kito, ko joje atsirado. Mokomasi pagal kūrinio sandarą, skambėjimą atskirti, kuriai epochai jis priklauso. 10 klasėje mokiniai girdi daugybę lietuviškos muzikos pavyzdžių, analizuoja jos kitimą, vystimąsi. Gali palyginti Lietuvos muzikinės kultūros raidą su 9 klasėje analizuota pasaulio muzikos raida, atrasti savitumą, ypatybes.

  Taigi nuo 5 klasės elementarios muzikos, paprastų, esminių dalykų nuosekliai einama prie sudėtingesnių, žinios gilinamos. Mokiniai susipažįsta tiek su liaudies, tiek su kompozitorių muzika, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. 5 klasėje susipažinęs su nesudėtingų kūrinuku, 7 klasėje mokinys sugeba priskirti jį kažkuriai muzikos rūšiai, o devintoje-konkrečiai epochai. Vis dėlto, kasmet tradiciškai pakartojamos svarbiausių švenčių-Kalėdų, Velykų, valstybinių švenčių-dainos, prie jau mokamų pridedama vis naujų ir 10 klasėje mokinys jau moka daugybę įvairių skirtingų kūrinėlių. Taip pat kiekviename vadovėlyje rasime solfedžiavimo, ritmo pratimų. Jais įtvirtinamos naujos gamos, sąskambiai, ritminiai dariniai. Šalia pratimų visada yra ir dainelių, kaip pavyzdžių dėstomai medžiagai. Tad pradėjęs mokytis 5 klasėje, nuosekliai dirbdamas, įsisavindamas naujas žinias bei vis prisimindamas jau turimas, 10 klasėje mokinys jau bus susipažinęs su visais svarbiausiais muzikos dalyko aspektais bei žymiai praturtinęs savo muzikinę kultūrą.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
7028 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Įvadas2
  • Dainavimas3
  • Muzikos teorija7
  • Muzikos klausymas12
  • Apibendrinimas17

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
E.Balčyčio vadovėlio „Muzika. 7 klasė“ analizė
Referatas E.Balčyčio vadovėlio „Muzika. 7 klasė“ analizė

   Pirma vadovėlio dalis, pirmas trimestras, skirtas supažindinimui su homofonine muzika, antrajame trimestre nagrinėjama muzikos [...]

Š.Nako vadovėlio
Referatas Š.Nako vadovėlio "Šiuolaikinė muzika" analizė

   Vadovėlyje „Šiuolaikinė muzika“ nagrinėjama muzikos raida nuo 1890-ųjų metų iki dabartinių laikų. Jis sudarytas [...]

Straipsnio
Laboratorinis darbas Straipsnio "Muzikų ugdytojus gelbėti imasi mokytojas" situacijos analizė

Visas organizacijas veikia institucijos, asmenys ar jų grupės, kurios yra suinteresuotos organizacijų rezultatais arba sėkme [...]

Matematika 2-ai klasei: vienetai ir dešimtys; turinys-atėminys-skirtumas; geometrinės figūros
Prezentacija Matematika 2-ai klasei: vienetai ir dešimtys; turinys-atėminys-skirtumas; geometrinės figūros

Matematika antrai klasei: vienetai ir dešimtys; turinys-atėminys-skirtumas; geometrinės figūros.

Pasaulio pažinimo pamokos planas - konspektas: kodėl miegame? 3 klasei
Konspektas Pasaulio pažinimo pamokos planas - konspektas: kodėl miegame? 3 klasei

Pasaulio pažinimo pamoka trečiai klasei: Kodėl miegame? [...]

Peter. L. Berger „Sociologija humanistinis požiūris“ 4 skyriaus analizė
Rašinys Peter. L. Berger „Sociologija humanistinis požiūris“ 4 skyriaus analizė

Samprotaujamasis rašinys apie socialinius suvaržymus, rėmus ir jų taikymo būdus šiuolaikinėje visuomenėje. Įdomus ir analitiškas [...]

Nevyriausybinių organizacijų situacijos Liietuvoje analizė
Diplominis darbas Nevyriausybinių organizacijų situacijos Liietuvoje analizė

Temos aktualumas ir problema. Vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų - nevyriausybinių organizacijų, kurios aktyviai [...]

Krizę išgyvenančių moterų, teikiamų socialinių paslaugų Airijoje ir Lietuvoje analizė
Diplominis darbas Krizę išgyvenančių moterų, teikiamų socialinių paslaugų Airijoje ir Lietuvoje analizė

Nepriklausomai nuo šalies rasės, lyties, pajamų ir daug kitokių faktorių, kiekvienas žmogus susiduria su problemomis.

Socialinio darbuotojo, teikiančio socialines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, funkcijų analizė
Diplominis darbas Socialinio darbuotojo, teikiančio socialines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, funkcijų analizė

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti socialinio darbuotojo, teikiančio socialines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, funkcijas ir jų vykdymo [...]

Atviro atsako teksto analizė pagal 5 kokybinio tyrimo duomenų analizavimo etapus
Praktikos ataskaita Atviro atsako teksto analizė pagal 5 kokybinio tyrimo duomenų analizavimo etapus

Užduotis:  atlikti etnografinį interviu su vienu asmeniu (močiute, kai jai buvo 10-15 metų), išanalizuoti pasakojimo [...]

Prezidentinis ir pusiau prezidentinis valdymas: lyginamoji analizė
Referatas Prezidentinis ir pusiau prezidentinis valdymas: lyginamoji analizė

Politinė sistema – vienas iš svarbiausių aspektų, nusakančių, kokiais principais bus [...]

Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro teikiamų paslaugų kokybės analizė
Diplominis darbas Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro teikiamų paslaugų kokybės analizė

Socialinių paslaugų kokybei Lietuvoje ilgą laiką buvo beveik neskiriama dėmesio. Siekiant užtikrinti kuo greitesnę socialinę [...]

Socialinio darbo kaip socialinių paslaugų neįgaliesiems (vaikams ir jaunuoliams) kokybės vertinimo struktūros charakteristikos analizė
Diplominis darbas Socialinio darbo kaip socialinių paslaugų neįgaliesiems (vaikams ir jaunuoliams) kokybės vertinimo struktūros charakteristikos analizė

Temos aktualumas: socialinis darbas Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų tapo aktualia mokslinių tyrimų ir praktinės [...]

Žurnalo “Žmonės” turinio analizė lyties aspektu
Kursinis darbas Žurnalo “Žmonės” turinio analizė lyties aspektu

Kursinio darbo objektas – lyčių stereotipai, įvaizdžiai ir vaidmenys šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Darbo tiklas – pateikti [...]