Vaikų, turinčių įvairias negales, psichologiniai ypatumai

Pasireiškia vaiko negrįžtamu pažintinės veiklos (ypač mąstymo proceso) pažeidimu, valios, emocijų neišsivystymu. Tai sukelia specifines jų mokymo, auklėjimo, rengimo gyvenimui, socialinės adaptacijos ir integracijos problemas.

Skiriami keturi protinio atsilikimo laipsniai:

1. nežymus (IQ 69-50)
2. vidutinis (IQ 49-35)
3. žymus (IQ 34-20)
4. labai žymus (IQ mažiau už 20)

Nežymiai sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ir ugdymo ypatumai

Pažintinės veiklos ypatumai

Pažeidžiama pati žemiausia pažinimo pakopa – pojūčių ir suvokimų sritis, ypač periferinė analizatorių dalis. Centrinės jų dalies, kur vyksta sudėtingi analizės, sintezės procesai, veikla yra ryškiai sutrikusi. Protiškai atsilikęs vaikas žiūri, bet nemato, klauso, bet negirdi. Aplinkos bei mokomosios medžiagos suvokimas apibūdinamas lėtumu, siaurumu, fragmentiškumu, nepakankamu diferencijuotumu. Mokiniai aktyviai reaguoja į tuos dirgiklius, kuriuos jie jau pažįsta, ir gali labai menkai arba visai nesureaguoti į labai svarbius, bet nežinomus. Todėl šių vaikų pasaulio pažinimas yra labai ribotas ir lėtas. Dėl tų pačių sutrikimų daugelį panašių daiktų vaikai suvokia kaip tapačius.

Suvokimų ypatumai atsiranda dėl dėmesio sutrikimų. Vyrauja nevalingas dėmesys. Vaikai greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai išsiskiriančius iš aplinkos savo spalva, forma, garsais. Sukoncentruoti vaiko dėmesį tikslingai, kryptingai, planingai veiklai yra gana sunku. Net jeigu pavyksta koncentruoti, labai trumpam. Jis šokinėja nuo vieno objekto prie kito ir išlaikyti jį įmanoma tik nuolat naudojant išorinius stimulus. Vaikui reikia daugiau laiko įsitraukti į veiklą, pereiti iš vienos veiklos rūšies į kitą. Dėmesys labai mažėja pavargus, ypač po ilgesnio protinio darbo. Jam sustiprinti reikalingas ilgesnis poilsis.

Sutrikę yra visi atminties procesai: įsiminimas, išlaikymas, atpažinimas bei atgaminimas. Suvokdami ir įsimindami vaikai geriau įsimena tą medžiagą, kuri juos domina, sužadina emocijas, pateikiama vaizdžiai. Ypač sunkiai įsimenama abstrakti, sudėtingesnė medžiaga, reikalaujanti loginės atminties. Būtinas kartojimas, nes įsimenama lėčiau (lengviau įsimenamos ryškesnės detalės, atskiri faktai, kurie pateikiami vaizdžia forma, o ne išvados, apibendrinimai, išdėstyti žodžiu ir vaikų suvokti klausa). Labai daug medžiagos neišsilaiko vaikų atmintyje – užmirštama.

Protiškai atsilikusio vaiko poreikis bendrauti, pažinti pasaulį labai menkas. Dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų labai sutrinka kalbos, kaip ir kitų pažintinių procesų, vystymasis. Šis vėlavimas gali siekti 3-4 metus. Atitinkamai vėluoja visi vaiko kalbos plėtros etapai. Būdinga – įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys visais lygmenimis: netaisyklingas garsų, junginių tarimas, žodyno skurdumas, gramatinės kalbos sandaros klaidos, monologinės ir dialoginės kalbos neišsivystymas. Sunkumai rašant ir skaitant.