Politinė kultūra ir jos poveikis politiniams režimams

Politinės kultūros koncepcija atsirado XX a. antroje pusėje, bet giluminės jos idėjos – tolerancija ir laisvė, siekia antikos laikus.

Politikos kultūrą galima apibūdinti kaip sistemą, apimančią politikos tradicijas, politikos vertybes ir praktinio politinio elgesio įrengimą. Politinė kultūra gali būti suprantama įvairiai: kasdieniame gyvenime, ji reiškia toleranciją priešingų politinių pažiūrų žmogui, gebėjimą mandagiai kalbėti politinėmis temomis.Dažnokai kultūra suprantama kaip tobulumo laipsnis kurioje nors socialinės veiklos sferoje. Politinė kultūra, kaip bendrosios dvasinės kultūros dalis, yra įstatymuose, papročiuose ir politinėje sąmonėje užfiksuota visuomenės ar atskirų jos elementų praeitis. Politinės kultūros teorinis pagrindas yra politinė ideologija, atliekanti didelį vaidmenį auklėjant piliečius.

Politinės kultūros supratimas

Pirmasis politinės kultūros terminą pavartojo vokiečių švietėjas filosofas J. G. Herderis veikaluose „Idėjos žmonijos istorijos filosofijai“ ir „Apie abipusę valdžios ir mokslų įtaką“. Politinė kultūra, jo manymu, suvokiama kaip socialinės kultūros dalis, kurią lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Klimatas, tautos charakteris ir politinė tautos kostitucija, apimanti įstatymus, valdymo principus, pilietines tradicijas ir idealus, sudaro politinės kultūros pagrindą.

O G. Almondas pirmasis suformavo politinės kultūros apibrėžimą. 1956 m. straipsnyje jis rašė: “Kiekviena politinė sistema remiasi tam tikra orientacija į politinius veiksmus”. Pateiktoji politinės kultūros sąvoka atspindėjo psichologinę ir politinę tautos charakteristiką, leido teoriškai atsakyti į tuomet iškilusius konkrečius politinius klausimus.

Politinė kultūra (gr. politike – valstybės valdymo, jos reikalų tvarkymo menas; lot. cultura – apdirbimas, vertybių kūrimo ir vartojimo būdas, tobulinimas, garbinimas ) – analitinis teorinis konstruktas. Tai- visuma požiurių, ideologijų, papročių, įsitikinimų ir mitų, kurie vienaip a kitaip daro įtaką politiniam gyvenimui. Politinė kultūra yra socialinio gyvenimo dalis.

Politinė kultūra – tai istoriškai susiklosčiusių santykių pastovių politinių pažiūrų ir politinio elgesio modelio visuma. Politinė kultūra įkūnija ankstesnių kartų patyrimą ir pasireiškia politinio proceso dalyvių (subjektų) veikloje, fiksuojant jų santykį su tuo procesu ir atskirais jo elementais, su kitais politinio proceso dalyviais bei savimi, su politine sistema, kurioje vyksta politinis procesas. Ji užtikrina politinio gyvenimo pereinamumą ir atkūrimą kitoms kartoms. Politinė kultūra – tai subjektų egzistavimo būdas. Politinė kultūra remiasi viešais įvykiais, ir asmenine patirtimi.