Lietuva - bolševikų revoliucijos placdarmas

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jos teritorijoje vis dar buvo okupacinė Vokietijos kariuomenė. Tik po Kompjeno paliaubų 1918 m. lapkričio 11 d., Lietuva pradėjo realiai vystyti savo nepriklausomybę, o vokiečiai turėjo trauktis iš Lietuvos. Daugiau nei prieš metus Rusijoje įvykusio bolševikų perversmo pasėkmių Lietuva praktiškai nepatyrė iki Vokietijos pralaimėjimo I-ajame pasauliniame kare. Tik karui pasibaigus, bolševikų įrankis Raudonoji Armija galėjo veržtis į Vakarus, įskaitant ir Lietuvą.

Kadangi Lietuva nesuspėjo laiku suformuoti savo kariuomenės, todėl 1918 m. pab. – 1919 m. pr. RA sėkmingai veržėsi į Lietuvos teritoriją. Bolševikų okupuotose Lietuvos teritorijose buvo pradėti formuoti Kauno ir Vilniaus gubernijų kariniai komisariatai. Jie buvo reikalingi, kad užtikrintų tolimesnį RA veržimąsį į Lietuvą bei pačių komisariatų viduje užtikrintų karinę drausmę bei kariuomenės aprūpinimą.

Bolševikų planuose Lietuvai buvo skirtas svarbus vaidmuo pasaulinės revoliucijos nešime į Vakarų Europą. Ji turėjo būti panaudota kaip placdarmas, iš kurios RA turėjo veržtis į Lenkiją ir Vokietiją. Šiam tikslui buvo suformuota Lietuvos ir Baltarusijos SSR, geriau žinoma Litbelo pavadinimu. Ji turėjo užtikrinti sėkmingą pasaulinės revoliucijos plėtojimąsi Vakarų kryptimi. Vis dėlto Lenkijos kariuomenės vado J. Pilsudskio ir „baltųjų“ rusų armijų puolimai skirtinguose fronto baruose sužlugdė bolševikų planus panaudoti Litbelą ir jis buvo likviduotas.

Lietuva, suvaidino svarbų vaidmenį bolševikų planuose įgyvendinant pasaulinę revoliuciją, todėl būtina plačiau pažvelgti į tai kaip Lietuvos teritorijoje veikė kariniai komisariatai bei kaip dalis Lietuvos teritorijos buvo įtraukta į revoliucijos placdarmo – Litbelo – formavimą.

Tikslas. Referato tikslas yra išnagrinėti bolševikų veiklą, panaudojant Lietuvą kaip placdarmą permanentinei revoliucijai.

Uždaviniai. Šiam tikslui pasiekti aš išsikėliau šiuos uždavinius:

1. Įvertinti aplinkybes leidusias bolševikams traktuoti Lietuvą, kaip placdarmą revoliucijai nešti į Vakarus.
2. Atskleisti Litbelo svarbą bolševikų planuose, siekiant įvykdyti pasaulinę revoliuciją.
3. Analizuoti pagrindines priežastis kodėl Litbelas ir kiti bandymai sukelti pasaulinę revoliuciją patyrė fiasko.

Metodai. Tiriamajame darbe naudosiu aprašomąjį, lyginamąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą taikysiu atskleisdamas Vilniaus ir Kauno gubernijų karinių komisariatų veiklai. Šį metodą taip pat taikysiu aprašydamas karinius veiksmus tarp lietuvių ir raudonarmiečių kariuomenių. Lyginamąjį metodą taikysiu rodydamas kokia RA padėtis buvo kituose fronto baruose, tuo pačiu metu vykstant kovoms su Lietuva. Analitinį metodą taikysiu analizuodamas priežastis kodėl buvo buvo reikalingas Litbelo suformavimas ir kokios aplinkybės lėmė jo žlugimą.

Istoriografija. Lietuvos kovoms su bolševikais nagrinėti aš remiuosi plačia lietuviška, rusiška ir baltarusiška istoriografija. Pagrindinį dėmesį, rašydamas rašto darbą, skyriau V. Lesčiaus, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920, Vilnius, 2004, A. Grickievičiaus Западный фронт РСФСР, Минск, 2010 ir A. Burovskio Самая страшная русская трагедия. Правда о Гражданской войне, Москва, 2010 knygose. Šiuose darbuose plačiai aprašoma ir analizuojama kokiam tikslui bolševikai įkūrė Litbelą.